{"_type":"datasets/gov/lrsk/interneto_tekstai/Straipsnis","_id":"fa9751ce-a93d-4357-af21-15e14ebe68e7","_revision":"2520e2ab-3b72-4166-8360-69d62a93752e","vda_id":"001ee6410f1dc0b","tekst_pav_lt":"Stasys KROPAS","tekstas_lt":"Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras  \n \n\nStasys Kropas\r\nApie 2000 m. | Fotografas nenurodytas \nLietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyvas\n\n \n1953 m. vasario 6 d. – gimė Tumagalio kaime, Panevėžio rajone.\n1972 m. – baigė Panevėžio 2-ąją vidurinė mokyklą.\n1972–1977 m. – studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (dabar – Vilniaus universitetas), įgijo ekonomisto kvalifikaciją.\n1977–1978 m. – dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Ekonomikos, kibernetikos ir finansų fakulteto skaičiavimo stotyje inžinieriumi.\n1978–2015 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1988 m. – docentas, nuo 2010 m. – profesorius.\n1984 m. – tuometiniame Leningrado ekonomikos ir finansų institute apgynė kandidato disertaciją.\n1990 m. vasario 24 d. – išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Panevėžio kaimiškojoje rinkiminėje apygardoje Nr. 98 (Panevėžio r.).\n1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Nuo 1990 m. kovo 17 d. – Savivaldybių reikalų komisijos pirmininkas. Priklausė Septintajai frakcijai (nuo 1991 m. gruodžio 11 d. – Nuosaikiųjų frakcijai).\n1992 m. – kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.\n1992 m. – Ketvirtosios Vyriausybės ministras be portfelio.\n1996–1999 m. – Vyriausybinės darbo grupės vadovas Lietuvos finansų sektoriaus teisinės sistemos harmonizavimui su Europos Sąjunga.\n1993–2008 m. – Lietuvos banko Tarptautinio departamento direktorius.\n1995–2001 m. – Lietuvos banko valdybos narys.\n1995–2003 m. – Europos Sąjungos PHARE programos projektų finansų sektoriui Lietuvoje koordinatorius.\n1997–1999 – buvo Lietuvos pasirengimo deryboms narystei Europos Sąjungoje delegacijos narys.\n1997–2001 m. – Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų instituto Tarybos narys, pirmininkas.\n2001–2003 Tarptautinio valiutos fondo vykdančiojo direktoriaus patarėjas Vašingtone (JAV).\n2003–2008 m. – Lietuvos banko Investavimo komiteto narys.\n2008 m. vasario 11 d. – pradėjo eiti Lietuvos bankų asociacijos prezidento pareigas,2008–2017 m. – Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.\n2016 m. gegužės 31 d. – patvirtintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu, jam paskirta vadovauti naujai įsteigtam Verslo finansų komitetui.\nParašė knygas: „Banko tarptautinės operacijos“ (su V. Katkumi, 1997 m.), „Kelias į pinigų sąjungą“ (1999 m.), „Europos pinigai“ (su R. Kropiene, 2005 m.), „Lietuvos ekonomika Europoje ir globalioje erdvėje“ (2007 m.), „Banko finansų valdymas: krizės pamokos ir reguliavimo priemonių poveikis“ (2013 m.), „Finansų mokslo ąžuolas Alfonsas Žilėnas: prisiminimai, rankraščiai, bibliografija“ (2016 m.).\n2000 m. liepos 1 d. – apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.\n2015 m. – apdovanotas Švedijos Poliarinės žvaigždės pirmojo laipsnio ordinu.\n \n\n\nLietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Stasio Kropo (Panevėžio kaimiškoji rinkimų apygarda Nr. 98 / Panevėžio rajonas) vardinio balsavimo „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kortelė\r\nVilnius, 1990 m. kovo 11 d.\nLietuvos Respublikos Seimo archyvas. F. 2, ap. 1, b. 17, l. 131\n\n\n \n \n\n \n \nMANO KOVO 11-OJI\nPrisiminimai apie Kovo 11-ąją ir svarstymai apie valstybę: \n„Kelias į Kovo 11-ąją labai tampriai susijęs su profesine veikla. Dirbdamas Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir Finansų fakulteto finansų ir kredito katedros asistentu 1984 m. tuometiniame Leningrado ekonomikos ir finansų institute apgyniau disertaciją tema – finansinis balansas (Lietuvos pavyzdžiu). Atliekant darbą iš esmės pavyko nustatyti pinigų judėjimo srautus tarp Lietuvos ir tuometinės SSSR. Nors šio darbo aktualumu tuo metu buvo nemažai abejojančių, devintojo dešimtmečio pabaigoje jau kiek primirštas darbo tezes pristačiau viename iš Lietuvos ekonomistų seminare. Profesorius K. Antanavičius po seminaro pasiūlė vadovauti vienam iš Lietuvos ekonominio savarankiškumo koncepcijos kūrimo barui. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo ir politinės veiklos pradžia. Iškeltas kandidatu savo gimtojoje Panevėžio kaimiškoje rinkimų apygardoje pirmame rinkimų ture lengvai buvau išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą deputatu.\nKolegos Atkuriamajame Seime patikėjo vadovauti Savivaldybių reikalų komitetui. 1990 m. kovo 11-oji neabejotinai liks atmintyje kaip ilgiausia gyvenime, džiugaus jaudulio pilna diena, kurios bėgyje ne tiktai buvo išrinkti Aukščiausiosios Tarybos valdymo organai bet ir priimta laikinoji šalies Konstitucija. Darbą Aukščiausiojoje Taryboje prisimenu kaip veiklą neformalizuotoje aplinkoje tarp kolegų idealistų. 1990 m. kovo 11-ąją tikėjausi, kad ši diena bus šalies ir jos piliečių naujų galimybių pradžia, kad negalima tikėtis greitai gyvenimo lygio pagerėjimo, kad būdami maži sugebėsime geriau tvarkyti šalies ūkio reikalus. Tačiau nesitikėjau, kad galimybėmis sugebės pasinaudoti tiek nedaug Lietuvos žmonių, kad valdydami valstybę būsime tokie neracionalūs ir vangūs.\nPer Nepriklausomybės dešimtmetį įvykę didžiuliai teigiami pasikeitimai visose gyvenimo srityse, tačiau klaidų „limitas“ valdant valstybę taip pat jau išnaudotas. Kitą dešimtmetį jų paprasčiausiai nebegalime daryti, jeigu nenorime likti ekonominio augimo kelkraštyje. To ir norėčiau palinkėti sau ir visiems kitiems, neabejingiems Lietuvos likimui.“\n \nIš knygos: „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAI, 1990“ (parengė Julius Beinortas, Jūratė Černiauskienė, Gediminas Ilgūnas ir kt.). Vilnius: Savastis, 2000, p. 123.","kalba":"LT","paskelbimas":"2009-03-04","koregavimas":"2021-10-05","tekst_url":null}