{"_data":[{"_cid":36,"_created":"2025-10-24T11:58:29.059098","_op":"insert","_id":"e5e63f27-99f3-4967-875f-7c486fe2286f","_txn":"9d1a0586-32c6-4e38-926e-cdfa2ae46c13","_revision":"c58324b8-4b98-4c18-9386-6ed1568bd61c","vda_id":"6764c2b6a7a7bcd","liga":"Juostuotoji dryžligė","liga_lot":"Pyrenophora graminea","sritis":"Lauko augalų kenkėjai","grupe":"Miežių ligos","aprasymas":"Liga pažeidžia miežių daigų ir suaugusių augalų lapus, grūdus. Tai su sėkla plintanti liga. Pirmi ligos požymiai gali būti matomi jau ant pirmo, antro ar trečio daigo lapelio ir vėliau išplisti ant kitų lapų. Ant nau­jai pasirodžiusių lapų pasimato geltonas dryžis, dažniausiai ant lapamakštės ar lapo pagrindo. Šis dryžis palaipsniui ištįsta per visą lapo ilgį ir lapo audiniai toje vietoje greitai žūsta. Dryžiai palaipsniui susilieja ir lapas tose vietose sudžiūsta. Žuvus audiniams, atsiranda įtrūkimų. Ligoti augalai yra skurdūs. Plaukėjimo metu viršutinis lapas dažnai būna rusvas. Smarkiai ligos pažeisti augalai gali neišplaukėti arba išplaukėjusios varpos gali būti deformuotos. Grūdai tokiose varpose yra neišsivystę arba labai susiraukšlėję, parudavę.","palankios_plisti_salygos":"Kai dygimo metu vyrauja drėgni ir vėsūs orai, augalo jautrumas juostuotajai dryžligei padidėja. Daigai labiausiai užsikrečia, kai dirvos temperatūra yra apie 12°C ir yra vidutinio drėgnumo. Grūdų užsikrėtimui nuo lapų (nuo grūdo užsimezgimo iki kietosios brandos) palanku aukšta santykinė oro drėgmė, o oro temperatūra gali kisti nuo 10 iki 30°C. Liga ypač išplisti gali sėjant nebeicuotą, jautrių ligai veislių sėklą.","zalingumo_riba":"Užkrėsta sėkla beicuojama.","kontroles_priemones":"Pagrindinė apsauga nuo juostuotosios dryžligės – neužkrėstos P. graminea sėklos naudojimas. Užkrėsta sėkla beicuojama. Norint sumažinti nepalankių sąlygų įtaką dygimo metu, reikia sėti optimaliais terminais į gerai paruoštą dirvą. Auginti atsparesnių veislių miežius.","kokius_augalus_pazeidzia":"Juostuotoji dryžligė pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius."}]}