🏠 / datasets / gov / vk / mvp / Valstybės kontrolės metinio veiklos plano duomenys / Changes
| _id | audit_cardid | plano_metai | veiklos_rusis | srities_pavadinimas | pavadinimas | aprasymas | busena |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 007b39a3 | 22744 | 2021 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2021 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas | Valstybinio socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame fondo biudžete. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 017da80b | 2019 | Veiklos auditai | Švietimas ir sportas | Profesinis mokymas | Profesinių įstaigų tinklas konsoliduojamas nepakankamai sparčiai, neleidžia kryptingai investuoti į kokybės gerinimą ir išnaudoti sektorinių praktinio mokymo centrų potencialo, nes atnaujinus infrastruktūrą profesinis mokymas netapo patrauklesnis. Europos Sąjungoje 48 proc. jaunuolių siekia mokytis profesinio mokymo įstaigose, o Lietuvoje tik 27 proc. jaunuolių siekia įgyti kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu.2018 m. profesiniam ugdymui skirta 107 mln. Eur, bet profesinio mokymo programos vis dar neatitinka darbo rinkos poreikių: tik 10 proc. mokinių mokėsi pagal modulines profesinio mokymo programas ir tik 3 proc. programų vykdomos pameistrystės forma. Ekspertų nuomone mažiausiai 30 proc. moksleivių galėtų mokytis darbo vietose. Patvirtinti 5 iš 19 profesiniai standartai, pagal kuriuos turėtų būti rengiamos modulinės programos. Neišnaudojamos neformalaus mokymo galimybės bei neplėtojamas neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų pripažinimas.Audito metu planuojame vertinti, kaip investicijos į profesinio mokymo sistemą užtikrina, kad mokymas būtų vykdomas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 019a968b | 23859 | 2025 | Veiklos auditai | Valstybės saugumas ir gynyba | Lietuvos Respublikos piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui | Pilietinis pasipriešinimas – svarbi visuotinės gynybos dalis. Parengimo pilietiniam pasipriešinimui klausimas tapo kaip niekad aktualus blogėjant saugumo situacijai regione ir pasaulyje. Seimas 2022 m. gegužės mėn. patvirtino Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“. 2023 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė patvirtino šios darbotvarkės 2023–2025 m. įgyvendinimo planą, kurio priemonėms vykdyti iš viso numatoma skirti apie 114 mln. Eur (2023 m. – beveik 32 mln. Eur; 2024 m. – 38,8 mln. Eur; 2025 m. – 43,4 mln.).Su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis – pilietinės galios indeksas – 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. 2022 m. apklausos rezultatai rodo, kad visuomenei trūksta informacijos ir žinių, kaip ji galėtų prisidėti prie šalies gynybos ir įvairių iniciatyvų šioje srityje įgyvendinimo. Būtina spartinti piliečių parengimą ir užtikrinti, kad jų švietimo, įsitraukimo ir rengimo sistema atlieptų Valstybės gynybos plane numatytų tikslų įgyvendinimą. Piliečiams turi būti suteikiamos reikiamos žinios apie pasirengimą valstybės gynybai, ugdomi jų įgūdžiai ir valia priešintis bei būti pasirengusiems atlaikyti išorės grėsmes.Vertinsime, ar suplanuotos ir vykdomos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui priemonės padidins visuomenės aktyvumą ir pasirengimą atlaikyti išorės grėsmes ir įsitraukti į šalies gynybą. | Baigtas |
| 02bf18fe | 2025 | Vertinimai | Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas Lietuvoje | Sudėtinga geopolitinė situacija skatina atkreipti dėmesį į informacinio saugumo situaciją Europoje. Įvairiose šalyse stiprėjant radikalizmui ir populizmui, žiniasklaidos priemonėse ir kitose medijose plintant melagingai informacijai ir vis didėjant visuomenės įsitraukimui į socialinius tinklus, būtina stiprinti medijų ir informacinį raštingumą bei kritinį mąstymą, kad būtų užtikrintas visuomenės atsparumas dezinformacijai skaitmeninėje erdvėje, mažinamos grėsmės demokratijai ir šalies nepriklausomybei.Visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis Lietuvoje auga (nuo 37,8 (2017 m.) iki 48,7 (2021 m.). Didėja ir visuomenės dalis, gebanti atpažinti vykdomas informacines atakas ir klaidinančią informaciją, – 2025 m. siektina reikšmė (60 proc.) jau pasiekta. Vis dėlto, siekiant kurti socialiai atsakingą, sąmoningą, pilietiškai aktyvią ir dezinformacijai atsparią visuomenę, reikėtų siekti aukštesnio medijų ir informacinio raštingumo lygio visose tikslinėse grupėse. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, tik 13 proc. Lietuvos gyventojų nuo 65-erių iki 74-erių metų turi pagrindinius skaitmeninio raštingumo įgūdžius. Lietuvos kariuomenės duomenimis, nedraugiškų Lietuvai šalių skleidžiamos dezinformacijos žinutėmis tiki 7–20 proc. Lietuvos gyventojų.Vertinsime, medijų ir informacinio raštingumo ugdymo Lietuvoje esamą būklę: nacionalinio transliuotojo ir kitų šioje srityje veikiančių institucijų vaidmenis stiprinant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, visuomenės moralę ir pilietiškumą, veiklų finansavimo apimtis, ugdytojų kompetencijas ir ugdymo veiklų rezultatus. | Išbrauktas | ||
| 03832a2f | 23809 | 2023 | Veiklos auditai | Sveikatos apsauga | Sveikatos priežiūros (slaugos) specialistų poreikio užtikrinimas | Slauga yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, apimanti ne tik sergančių asmenų fizinę ir psichikos priežiūrą, bet ir sveikų asmenų priežiūrą – sveikatos ugdymą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką. Bendrosios praktikos slaugytojų skaičius Lietuvoje – 7,8 slaugytojo 1 tūkst. gyventojų – yra mažesnis nei ES vidurkis – 8,4 slaugytojo 1 tūkst. gyventojų (EBPO, 2020), o slaugytojų skaičius šalies regionuose netolygus: nuo 5,2 iki 10,0 slaugytojų 1 tūkst. gyventojų (Statistikos departamentas, 2020). Slaugos specialistų trūkumas gydymo įstaigose didina dirbančiųjų darbo krūvius (slaugytojų organizacijų duomenimis, ligoninėse per 8 m. išaugo 3 kartus, nuo 7 iki 25 pacientų vienam slaugos specialistui), slaugytojai nespėja suteikti paslaugų pagal savo kompetencijas, dėl to blogėja paslaugų kokybė, išeitys gyventojų sveikatai. Veiksmingiau ir laiku teikiant sveikatos priežiūros paslaugas kasmet būtų galima išvengti daugiau nei 13 tūkst. mirčių (EBPO, 2019). Senstant visuomenei, slaugos paslaugų poreikis didėja. Sveikatos priežiūros sektoriuje iš visų darbuotojų specialybių didžiausias trūkumas 2030 m. prognozuojamas bendrosios praktikos slaugytojų – 3,2 tūkst. (Vyriausybės strateginės analizės centras, 2021). Slaugos specialistų trūkumas didina riziką, kad bus netinkamai įgyvendinta Sveikatos priežiūros reforma, apimanti įstaigų tinklo ir paslaugų teikimo pertvarką.Audito metu vertinsime, ar tinkamai pagrįstas slaugytojų poreikis ir ar imamasi pakankamų priemonių jų parengimui, pritraukimui į gydymo įstaigas ir išlaikymą darbo vietose. | Baigtas |
| 03f7a3fd | 23829 | 2024 | Veiklos auditai | Viešasis valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas | 2022–2030 m. Regionų plėtros programa | Augantys Lietuvos regionų skirtumai tampa vis didesniu viešojo valdymo iššūkiu. Per 2019–2021 m. laikotarpį vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis Lietuvos regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 30,2 iki 31,9 proc. Šalia įsisenėjusių regioninių problemų, tokių kaip socialinė atskirtis, nepakankamos ar neefektyvios viešosios paslaugos, naujų iššūkių kelia skaitmenizavimas, automatizavimas, klimato kaita. Įtakos regionų plėtrai turi visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonomikos koncentracija didžiuosiuose miestuose. Vyriausybė 2022 m. patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuria siekiama įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme ir 2021–2023 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį. Programai įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. ES finansinės paramos, kurią planuojama investuoti į regionų vystymąsi pagal regionų plėtros tarybų nustatyta tvarka parengtus regionų plėtros planus.Svarbu, kad visoms esminėms regionų spręstinoms problemoms Regionų plėtros programoje ir regionų plėtros planuose būtų numatytos tinkamos regioninės pažangos priemonės ir aiškios bei pagrįstos jų finansavimo sąlygos. Taip pat būtina sudaryti teisines ir organizacines prielaidas tvarioms investicijoms į regionų vystymąsi užtikrinti.Audito metu analizuodami Regionų plėtros programą ir jos įgyvendinimo organizavimą, vertinsime: ar programoje numatytos pažangos priemonės yra tinkamos ir pakankamos regioninės plėtros problemoms išspręsti ir skatina regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją; ar pakankamas VRM, kaip programos valdytojo, vaidmuo organizuojant programos įgyvendinimą ir rezultatyvų išteklių panaudojimą; ar sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos parengti veiksmingus regionų plėtros planus. | Baigtas |
| 03fa323c | 2016 | Veiklos auditai | Teisingumas | Neteko galios (Valstybės garantuojama teisinė pagalba) | Siekiant, kad visi asmenys galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, buvo sukurtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos mechanizmas. Pirminės teisinės pagalbos funkcijai vykdyti kasmet savivaldybėms iš valstybės biudžeto skiriama apie 0,5 mln. eurų. Antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuriai 2014 m. buvo skirta beveik 5,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Pagalbą pagal sutartis su tarnyba teikia advokatai. Tokia pagalba kasmet suteikiama beveik 17 tūkst. asmenų.Audito metu planuojame vertinti, ar visiems asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba yra prieinama, ar vertinama teikiamos teisinės pagalbos kokybė; ar taupiai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos šiai pagalbai teikti. | Išbrauktas | |
| 04fd0025 | 23797 | 2023 | Veiklos auditai | Informacinių išteklių valdymas | Viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo valdymas | COVID-19 pandemijos metu išryškėjus bekontakčių paslaugų poreikiui, viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas tapo itin aktualus. Lietuva yra gerokai pažengusi viešųjų skaitmeninių paslaugų srityje (2021 m. DESI duomenimis, užima 12-ą vietą tarp 27 ES valstybių narių ir viršija ES vidurkį), tačiau valstybės lygiu viešųjų ir administravimo paslaugų skaitmenizavimo procesas tobulintinas.Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) tyrimo duomenimis, 2020 m. tik 57,7 proc. gyventojų naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. Verta pažymėti, kad, pvz., su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis el. paslaugomis naudojosi vos 7 proc. (siektina reikšmė – 20 proc.), su lietuvių kalba susijusiomis – 18 proc. (siektina reikšmė – 25 proc.), su sveikata susijusiomis – 30 proc. (siektina reikšmė – 50 proc.). 35 proc. respondentų, kurie per pastaruosius 12 mėn. nė karto nesilankė viešųjų institucijų interneto svetainėse, nurodė, kad sudėtinga naudotis elektroninėmis paslaugomis.Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP) yra bendra prieiga prie daugumos svarbiausių Lietuvoje teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų, bet nepasiekiamas jos tikslas centralizuotai teikti el. paslaugas. Subjektai turi savo sistemas ir per jas teikia paslaugas, o iš VIISP tik gauna nukreipimus, kurių statistikos IVPK nevaldo.VIISP yra pasiekiamos 65 savivaldybių teikiamos paslaugos gyventojams ir verslui, iš kurių dažniausiai naudojamos 6. Kas trečia savivaldybė (34 proc.) nurodo, kad su el. paslaugomis, kurios teikiamos per valstybines informacines sistemas ar platformas, kyla problemų (el. paslaugos žemos brandos, neatitinka vartotojų lūkesčių ir pan.).Audito metu vertinsime viešųjų el. paslaugų skaitmenizavimo valdymą, skaitmeninių paslaugų integravimo ir plėtros efektyvumą. Audito rezultatai prisidės prie Lietuvos viešųjų el. paslaugų aukštesnės brandos, didesnio prieinamumo visuomenei ir valdžios institucijoms. | Baigtas |
| 051b8780 | 23827 | 2023 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2023 m. nacionalinis ataskaitų rinkinys | Nacionalinį metinių ataskaitų rinkinį sudaro valstybės viešojo sektoriaus subjektų, visų savivaldybių viešojo sektoriaus subjektų, valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo į vieną viešojo sektoriaus subjekto ataskaitų rinkinį konsoliduoti duomenys apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys. Šio ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte teikiama ir informacija apie valstybės skolą. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 0559a7b4 | 22761 | 2022 | Veiklos auditai | Socialinė apsauga ir užimtumas | Krizių įveikimo, specializuotos pagalbos centrų veikla | Asmenys (šeimos), susidūrę su krizinėmis situacijomis, patiria fizinį ar psichologinį smurtą, kyla pavojus fiziniam, emociniam ar socialiniam saugumui, patirti socialinę atskirtį. Pandemijos laikotarpiu asmenų patiriamos krizės – vis aktualesnė problema, kuriai spręsti svarbi laiku ir tinkamai suteikta paslaugų visuma. Kasmet paslaugas krizių centruose gauna vis daugiau žmonių: 2020 m. savivaldybėse veikė 61 krizių centras ir laikino apgyvendinimo įstaiga, kuriose paslaugos buvo suteiktos 2,6 tūkst. (2017 m. – 1,5 tūkst.) žmonių. Tačiau 14-oje savivaldybių tokių centrų vis dar nėra. Dažniausiai pagalbos reikia ir ji teikiama moterims, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlikusi tyrimą nustatė, kad krizes patiriantiems vyrams paslaugų prieinamumas labai mažas. Nesuteikus pagalbos ištikusioms krizėms valdyti, didėja psichologinės problemos ir savižudybių tikimybė.Valstybė siekia mažinti smurtą artimoje aplinkoje, stiprindama nukentėjusių apsaugą, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą ir prevenciją. Visgi policijoje registruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ne mažėja, o daugėja (2020 m. išaugo 10,3 proc., palyginti su 2019 m.). Tyrimų duomenys rodo, kad tik 15 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje kreipėsi į policiją ir net 31,5 proc. apklaustųjų nežino, kur gauti pagalbą. Šiuo metu specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą visoje Lietuvos teritorijoje organizuoja Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, jungianti 16 specializuotos pagalbos centrų. 2020 m. juose pagalba iš viso buvo suteikta 11,8 tūkst. asmenų, t. y. tik 20 proc. pagal policijoje registruotus pranešimus ir 2 proc. mažiau nei 2019 m. Pastaruoju metu yra inicijuoti teisinio reglamentavimo pokyčiai dėl pagalbos akreditavimo ir finansavimo tvarumo bei tęstinumo užtikrinimo, tinkamos pagalbos teikimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir nukentėjusiems asmenims bei asmenims, siekiantiems atsisakyti smurtinio elgesio.Audito metu vertinsime, ar prieinama ir suteikiama kompleksinė, veiksminga pagalba ir paslaugos asmenims, atsidūrusiems krizinėse situacijose, smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar nukentėjusiems bei siekiantiems atsisakyti smurto. Nagrinėsime specializuotos pagalbos, krizių centrų finansavimo sistemą ir veiklą, gyventojų informavimą, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą siekiant padėti asmenims įveikti krizes, suteikti tinkamą pagalbą patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, mažinti pakartotinius smurto atvejus, įgyvendinant smurtinio elgesio keitimo programas. | Baigtas |
| 063e5cef | 23866 | 2025 | Finansiniai auditai | Viešieji finansai ir oficialioji statistika | 2024 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys | Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai. | Baigtas |
| 065c00a5 | 20458 | 2017 | Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas | Dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti | Atlikti struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, vertinimą ir pareikti Seimui išvadą dėl jos pagrįstumo. | Baigtas | |
| 067cbb03 | 2020 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2020 m. Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ | Nuo 2011-12-01 įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023-03-01.Kiekvienais metais Seimas valstybės biudžete kompensacijai patvirtina 3,62 mln. Eur, kuriuos Vyriausybės kanceliarija išmoka kompensacijomis disponuoti paskirtam VšĮ Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui.Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą.Valstybinio audito metu vertinama, ar fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis, valdo, naudoja jam perduotą nekilnojamąjį turtą ar disponuoja juo pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Nustačius pažeidimų, Vyriausybė turi teisę laikinai sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir disponavimą jomis ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 06f0d361 | 2018 | Veiklos auditai | Socialinė apsauga ir darbas | Saugaus ir legalaus dalyvavimo darbo rinkoje užtikrinimas | Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Nelaimingų atsitikimų, mirties atvejų gausa didina nepatrauklumą profesijų, kurių šiuo metu ypač reikia. Darbdaviams neužtikrinant saugos darbo vietoje reikalavimų, darbuotojams gali išsivystyti profesinė liga, todėl padidėja valstybės išlaidos – mokamos išmokos, netekto darbingumo kompensacijos.Nelegalaus darbo prevencija ir kontrolė per mažai prisideda prie problemų sprendimo, ypač keičiantis nelegalaus darbo reiškinių formoms, o darbo saugos ir sveikatos srityje vykdomos priemonės nemažina nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejų.Planuojame vertinti Valstybinės darbo inspekcijos vykdomą darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją, bendradarbiavimą šiais klausimais su kitomis institucijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmenį įgyvendinant darbo rinkos politiką, vykdant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 07750dd4 | 23890 | 2025 | Veiklos auditai | Kultūra ir visuomenės informavimas | Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla | Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-04-17 nutarimu Nr. XV-171. | Šiuo metu vykdomas |
| 07aedab9 | 23836 | 2023 | Veiklos auditai | Ekonomikos konkurencingumas | Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu teikiamos paslaugos | Vienas iš Lietuvos tikslų, numatytų Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m., yra stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) ir skatinti privačių investicijų pritraukimą, padidinti VPSP projektų įgyvendinimo proceso rezultatyvumą. Siekiant šio tikslo, svarbus yra tinkamas projektų planavimas bei įgyvendinimas, kad šiuo būdu teikiamos paslaugos užtikrintų visuomenės lūkesčius ir interesus. Šalyje 2022-12-31 buvo įgyvendinami 49 VPSP projektai (38 koncesijų ir 11 valdžios ir privačios partnerystės sutarčių). Apie pusė parengtų VPSP projektų nepradedami vykdyti arba nutraukiami vykdymo metu. 2010–2020 m. laikotarpiu savivaldybės parengė 180 investicinių projektų, iš jų apie 100 nepradėti vykdyti.Pasirenkant paslaugų teikimą viešos ir privačios partnerystės būdu, ne visada pagrindžiamas šio būdo pasirinkimas ar tikslingumas. Ne visais atvejais nustatomi viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų stebėtini rodikliai, o juos nustačius – ne visada stebimas pasiekimas. Neatliekant visų šių projektų tikslų ir rodiklių pasiekimo analizės, gali būti prarandama galimybė valstybės mastu turėti tikrą vaizdą, su kokiomis problemomis susiduria įgyvendinančios institucijos, ar yra pasiekiami sutartyse numatyti tikslai, rodikliai, ar tinkamai įgyvendinančioji institucija vykdo sutarties kontrolę. Ne visada suvaldoma ir šių projektų įgyvendinimo rizika, susijusi su statybos darbais, todėl valstybei ir gyventojams svarbios paslaugos pradedamos teikti vėliau, nei planuota.2022 m. pradėtas viešojo ir privataus sektorių partnerytės ir koncesijų politikos auditas, kuris buvo sustabdytas atlikus išankstinį tyrimą. Apžvelgsime po ankstesnio audito įvykusius pokyčius ir šio audito metu vertinsime, ar užtikrinamas rezultatyvus viešosios ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas. Analizuosime priežastis, kodėl užtrunka šios partnerystės projektų įgyvendinimas, teikiama mažiau paslaugų, nei planuota. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 081d19b5 | 21721 | 2021 | Veiklos auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | Tarptautinės finansinės paramos valdymas | Išbraukti auditą iš Valstybės kontrolės 2021 m. metinio veiklos plano nuspręsta, nes tęsti jį šiuo metu netikslinga. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad yra vykdoma strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, kuri turės įtakos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimui ir valdymui, neparengti ir nesuderinti naujojo 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpio reglamentai, atitinkamai nesuderintos Lietuvos su Europos Komisijos 2021–2027 m. laikotarpio programos. Valstybės kontrolė Finansų ministeriją informavo apie išankstinio tyrimo metu nustatytus trūkumus dėl informacijos apie ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos šaltinių valdymo trūkumus, kurie, mūsų nuomone, riboja galimybes viešojo ir privataus sektorių subjektams efektyviau pasinaudoti įvairesniais finansavimo šaltiniais vykdant Lietuvai svarbius projektus. Valstybės kontrolė stebės vykstančius pokyčius ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos planavimo, administravimo srityse ir, atsižvelgiant į stebėsenos rezultatus, bus vertinamas tikslingumas atlikti auditą. | Išbrauktas |
| 084d956d | 2020 | Veiklos auditai | Valstybės ūkis ir rinkos kontrolė | Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas | Lietuvoje ūkio subjektų veiklą prižiūri 55 institucijos, o jų veiklai 2017 m. panaudota 233 mln. Eur. Nuo ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklos priklauso, ar mažinamos biurokratinės kliūtys, pertekliniai reikalavimai, administracinė ir kita reguliavimo našta ūkio subjektams. Tobulinant viešąjį valdymą ne kartą buvo vykdomas institucijų konsolidavimas, tačiau 2018 m. atliktas valstybinis auditas „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ parodė, kad vykdant konsolidavimą nebuvo analizuota, kokių priežiūros funkcijų reikia valstybei, t. y. kokias bendrąsias vertybes reikia saugoti ir kokie konkretūs uždaviniai keliami priežiūros institucijoms. Vyriausybė 2018 m. vykdydama valstybinio audito rekomendacijas priėmė naujus konsolidavimo sprendimus, kuriais siekiama spręsti ūkio subjektų priežiūros sistemos problemas, o priežiūros institucijų skaičių iki 2020 m. planuojama sumažinti iki 47. Tačiau ūkio subjektų priežiūros sistema vis dar susiduria su tokiomis problemomis, kaip per didelis ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų skaičius, neefektyviai ir nekoordinuotai vykdomos priežiūros funkcijos.Audito metu bus siekiama išanalizuoti, kaip įgyvendinamos 2018 m. pateiktos rekomendacijos, ar konsoliduojant ūkio subjektų priežiūros institucijas optimizuotos priežiūros funkcijos, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams, didinant priežiūros kokybę ir orientuojant priežiūros institucijų veiklą į pagalbą ūkio subjektams, didinamas biudžeto lėšų, skirtų priežiūros institucijų veiklai organizuoti, panaudojimo efektyvumas. | Baigtas | |
| 08fd6074 | 20431 | 2019 | Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas | 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos | Projektų mokėjimo prašymų vertinimas:- Projekto paraiškos vertinimas - Projekto sutarties ir jos keitimų vertinimas- Projektui įgyvendinti reikalingų viešųjų pirkimų vertinimas- Projekto mokėjimo prašyme deklaruotų išlaidų vertinimas- Projekto patikros vietoje atlikimasValdymo ir kontrolės sistemos atitikties teisės aktų reikalavimams ir jos veikimo vertinimas:- Tinkamumo finansuoti vertinimas- Neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimas- Sukčiavimo rizikos vertinimas- Skelbimų paskelbimas (projektams, atrenkamiems konkurso būdu)- Kvietimų teikimas (valstybės ir regionų planavimo projektams)- Paraiškų registracija- Naudos ir kokybės vertinimas (projektams, atrenkamiems konkurso būdu)- Tęstinė projektų atranka- Sprendimo finansuoti projektą priėmimas- Projekto sutarties rengimas ir keitimas- Informacijos skelbimas interneto svetainėje- Mokėjimo prašymo tikrinimas- Viešųjų pirkimų tikrinimas- Patikrų projekto įgyvendinimo vietoje atlikimas- Projektų patikros vietoje planavimas- Atrankinė mokėjimo prašymų tikrinimo tvarka- Atrankinė viešųjų pirkimų tikrinimo tvarka- Informacijos suvedimas SFMIS- SFMIS IT sauga- DMS IT sauga- Mokėjimo paraiškų rengimasSąskaitų (ataskaitinius metus apibendrinančios informacijos) vertinimas | Baigtas | |
| 098b658f | 23786 | 2023 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2022 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas | Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo (kai darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir sankcijų taikymo išmokas. | Baigtas |
| 099f7d54 | 23785 | 2022 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2022 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas | Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.Šio fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų ataskaitų duomenų. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 0a0e9e89 | 23769 | 2023 | Veiklos auditai | Aplinka, miškai ir klimato kaita | Komunalinių atliekų tvarkymas | Komunalinės atliekos, kurios sudaro apie 25 proc. visų Lietuvoje susidarančių atliekų kiekio, ne visada tvarkomos atsižvelgiant į jų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, nes didelė dalis šių surinktų atliekų vis dar šalinama sąvartyne.Siekiant sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, Lietuvoje pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose apdorojamos iš gyventojų surinktos mišrios komunalinės atliekos. Šių įrenginių veikla nepakankamai efektyvi ir rezultatyvi – neišnaudojamos visos galimybės užtikrinti komunalinių atliekų rūšiavimą, žaliavų ir kietojo kuro atskyrimą pakartotinam naudojimui. Tai daro reikšmingą įtaką siekiant Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyto rodiklio: perdirbtų, pakartotinai ar kitaip panaudotų (pavyzdžiui, energijai gauti) komunalinių atliekų dalis nuo susidariusio komunalinių atliekų kiekio.Nekaupiama patikima informacija apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius, todėl sunkiau priimti tinkamiausius sprendimus dėl šių atliekų tvarkymo infrastruktūros vystymo.Atliekų tvarkymo kainodara neskatina gyventojų jas rūšiuoti. Nepakankamai rezultatyvios savivaldybių taikomos gyventojų informavimo apie atliekų rūšiavimą priemonės.Audito metu vertinsime komunalinių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą ir rezultatyvumą, jau sukurtos infrastruktūros panaudojimą ir naujos infrastruktūros vystymo planavimą, patikimų duomenų apie susidarančius komunalinių atliekų kiekius kaupimą, atliekų tvarkymo kainodarą, gyventojų informavimo apie jų rūšiavimą priemonių rezultatyvumą. Sieksime pateikti rekomendacijas, kurios turės įtaką šių atliekų tvarkymo pokyčiams. | Baigtas |
| 0ae1e18d | 21474 | 2018 | Veiklos auditai | Viešojo sektoriaus institucinės sandaros tobulinimas | Lietuvoje yra per 4 tūkst. iš valstybės ir savivaldybės biudžetų išlaikomų viešojo sektoriaus institucijų. Stebima rizika, kad institucinė sandara šalyje yra chaotiška, fragmentuota, viešojo sektoriaus institucijos nepakankamai sąveikauja tarpusavyje, trūksta viešojo sektoriaus institucijų steigimo kriterijų, kurie aiškiai nustatytų institucijos teisinės formos ir pavaldumo pasirinkimą, atsižvelgiant į jos atliekamas funkcijas ir paskirtį. Šiuo metu analogiškas funkcijas vykdo skirtingą teisinę formą ir pavaldumą turinčios institucijos, dėl ko atsiranda įvairūs institucijų veiklos organizavimo skirtumai. Viešojo valdymo institucijų kompetencija nėra išgryninta: institucijos, vykdančios veiklą vienoje srityje, veikia skirtinguose valdžių lygiuose, jos vykdo tarpusavyje persidengiančias funkcijas. Valstybė, savivaldybės valdo institucijas, kurios vykdo valstybei, savivaldybėms nebūdingas funkcijas arba dalyvauja jų veikloje neturėdamos aiškių tikslų. Viešoje erdvėje nemažėja pasisakymų apie veikiantį didžiulį šio sektoriaus biurokratinį aparatą, apie nerezultatyvias ir nepateisinamai ilgai besitęsiančias pertvarkas.Audito metu planuojame vertinti, ar viešojo sektoriaus institucinė sandara ir jos tobulinimo sistema sudaro sąlygas vieningam, skaidriam ir efektyviam valstybės valdymo organizavimui. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 0b0499bf | 23872 | 2024 | Veiklos auditai | Švietimas, mokslas ir sportas | Švietimo skaitmeninė transformacija | Diegiant skaitmeninėmis technologijomis grįstas švietimo inovacijas, Lietuva siekia užtikrinti kokybišką ir prieinamą švietimą. Švietimo skaitmenizavimo svarba atsispindi ir Lietuvos strateginiuose tiksluose. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. numatyta, kad būtinos investicijos į švietimo skaitmeninimą prisidės prie švietimo sistemos atsparumo ir atitikties ateities poreikiams. Siekiant transformacijos švietimo skaitmeninime svarbu sukurti prieinamą skaitmeninį turinį ir sprendimus mokymui (-si), padidinti pedagogų skaitmenines kompetencijas ir sudaryti sąlygas švietimo sektoriuje diegti naujausias edukacines technologijas.Švietimo skaitmeninimo plėtra yra įgyvendinama iš įvairių šaltinių, iš kurių svarbiausios – Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Vienas aktualiausių skaitmeninimo projektų – „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“, kuriam numatyta 34,6 mln. Eur. Taip pat savivaldybės pažangos planuose numato skaitmenines priemones įgyvendindamos „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Kasmet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš valstybės biudžeto skiria finansavimą skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklose. 2023 m. skirta 3,7 mln. Eur informacinių technologijų prekių ir paslaugų bei kompiuterinės techninės ir elektroninių ryšių įrangos įsigijimui ir 6,2 mln. Eur savivaldybių mokykloms informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti. Prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir pačios savivaldybės.Audito metu vertinsime, ar rezultatyviai ir efektyviai panaudojami asignavimai švietimo skaitmeninei plėtrai. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 0b378609 | 20431 | 2018 | Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas | 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos | Projektų mokėjimo prašymų vertinimas:- Projekto paraiškos vertinimas - Projekto sutarties ir jos keitimų vertinimas- Projektui įgyvendinti reikalingų viešųjų pirkimų vertinimas- Projekto mokėjimo prašyme deklaruotų išlaidų vertinimas- Projekto patikros vietoje atlikimasValdymo ir kontrolės sistemos atitikties teisės aktų reikalavimams ir jos veikimo vertinimas:- Tinkamumo finansuoti vertinimas- Neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimas- Sukčiavimo rizikos vertinimas- Skelbimų paskelbimas (projektams, atrenkamiems konkurso būdu)- Kvietimų teikimas (valstybės ir regionų planavimo projektams)- Paraiškų registracija- Naudos ir kokybės vertinimas (projektams, atrenkamiems konkurso būdu)- Tęstinė projektų atranka- Sprendimo finansuoti projektą priėmimas- Projekto sutarties rengimas ir keitimas- Informacijos skelbimas interneto svetainėje- Mokėjimo prašymo tikrinimas- Viešųjų pirkimų tikrinimas- Patikrų projekto įgyvendinimo vietoje atlikimas- Projektų patikros vietoje planavimas- Atrankinė mokėjimo prašymų tikrinimo tvarka- Atrankinė viešųjų pirkimų tikrinimo tvarka- Informacijos suvedimas SFMIS- SFMIS IT sauga- DMS IT sauga- Mokėjimo paraiškų rengimasSąskaitų (ataskaitinius metus apibendrinančios informacijos) vertinimas | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 0b6ce463 | 2019 | Veiklos auditai | Vidaus reikalai | Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas | Policijoje nuo 2000 m. vykdomos veiklos pertvarkos, 2016–2018 m. pertvarkytas viešosios ir kriminalinės policijos darbo organizavimas, po kurio stebimas operatyvaus reagavimo į įvykius pagerėjimas, bet liko nesuvaldytos rizikos dėl nusikalstamų veikų prevencijos ir prastėjančios jų tyrimo kokybės.Nusikalstamų veiklų statistika rodo, kad Lietuvoje didelis nusikalstamumo lygis. 2018 m. nepavyko pasiekti Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 m. programos įgyvendinimo tarpinstituciniame plane nurodyto rodiklio, pagal kurį matuojamas nusikalstamumo lygis, planuotos reikšmės – ne daugiau kaip 2 000 nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų. Pagal nužudymų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Eurostato duomenis, Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje Europoje. Lietuvoje 2018 m. iš viso buvo užregistruota 57 830 nusikalstamų veikų. Padidėjo (13,1 proc.) sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius. Tuo tarpu policija ištiria vidutiniškai tik apie pusę visų užregistruotų nusikalstamų veikų, kasmet didėja nutrauktų ikiteisminių tyrimų, o visa tai didina nebaudžiamumo jausmą ir mažina visuomenės saugumą. Audito metu vertinsime, ar policija tinkamai pasirengusi prevencijos priemonėmis prisidėti prie nusikalstamumo mažinimo ir užtikrinti rezultatyvų nusikalstamų veikų atskleidimą bei ištyrimą. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 0cc24ead | 2016 | Veiklos auditai | Socialinė apsauga ir darbas | Jaunimo politikos strateginis planavimas ir biudžeto programos priemonių įgyvendinimas socialinės apsaugos ir darbo srityje | Jaunimas yra svarbi visuomenės dalis ir grupė, susidurianti su iššūkiais ir problemomis, kurios apima daugelį kitų susijusių viešosios politikos sričių (socialinę, sveikatos, ūkio, būsto ir kt.). Tinkamas valstybės biudžeto lėšų panaudojimas programų įgyvendinimui ir tikslingam bei efektyviam institucijų, atsakingų už jaunimo politiką, funkcijų atlikimui yra itin svarbus, siekiant užtikrinti, kad šios problemos ir iššūkiai būtų sprendžiami tinkamai. Audito metu vertinsime, kaip vykdomos Jaunimo politikos įgyvendinimo programos priemonės, ar ekonomiškai ir racionaliai naudojami valstybės biudžeto ištekliai, ar įgyvendinant programos priemones užtikrinamas tinkamas Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos vykdymas. | Nepradėtas | |
| 0d46c147 | 2020 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2019 m. VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas | Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo tikslas yra kaupti lėšas ir jas naudoti fondo įstatyme numatytiems poreikiams bei Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstituciniame veiklos plane nustatytoms priemonėms finansuoti pagal Seimo patvirtintą atitinkamų metų fondo lėšų sąmatą. 2019 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą ir vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.2019 m. Vyriausybė Seimui pateikė teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais siūloma nustatyti lėšų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupimo tvarką, supaprastinti ir optimizuoti elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo mechanizmą, likviduoti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, taip siekiant sumažinti administracinę naštą jį valdant ir administruojant. Audito metu vertinsime numatomo fondo likvidavimo proceso eigą. | Baigtas | |
| 0d6a0a0a | 2016 | Veiklos auditai | Nacionalinis saugumas ir gynyba | Lėšų ir turto naudojimas išlaikant ir vystant karinių vienetų pajėgumus | Seimui priėmus sprendimą pašaukti į privalomąją tarnybą karo prievolininkus, išaugo profesionalios tarnybos karių ir puskarininkių poreikis batalionuose, prireikė pritaikyti vienetų, kuriose tarnauja šauktiniai, pajėgumų infrastruktūrą ir didinti logistikos pajėgumus, todėl buvo perskirstyti 2015 m. asignavimai, tikslinami pirkimų planai, perskirstomi kariuomenės darbuotojų ištekliai. Audito metu įvertinsime, ar valstybės biudžeto asignavimai ir turtas buvo panaudoti teisėtai išlaikyti ir vystyti karinių vienetų pajėgumus. | Nepradėtas | |
| 0e19989e | 22755 | 2022 | Vertinimai | Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) išorės auditas | Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) XXIII kongrese antrai kadencijai trejų metų biudžeto laikotarpiui esame išrinkti atlikti šios organizacijos išorės auditą. Vertinsime 2021 m. INTOSAI finansinių ataskaitų teisingumą. | Baigtas | |
| 0e5a012f | 18930 | 2017 | Veiklos auditai | Valstybės biudžeto lėšų naudojimas žmogiškųjų išteklių valdymui (sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, žemės ūkio srityse) | Efektyviam ir teisėtam biudžetinių įstaigų išlaikymo išlaidų naudojimui turėtų būti taikomi vienodi teisės aktai, reglamentuojantys darbo užmokesčio nustatymą, darbuotojų funkcijų detalizavimą, jų priskyrimą ar nepriskyrimą valstybės tarnybai, priėmimo į darbą ir apmokėjimo principų už analogiškus darbus krūvio taikymą.Audito metu planuojama vertinti, ar valstybės biudžeto lėšos žmogiškųjų išteklių valdymui sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, žemės ūkio srityse naudojamos teisėtai ir efektyviai. | Baigtas | |
| 0ec9bada | 23792 | 2022 | Vertinimai | Sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos apžvalga | Lietuvą Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai vertina kaip vieną iš dešimties Europos valstybių, turinčių geriausią sveikatos priežiūros potencialą. Tačiau vykdoma šalies gyventojų sveikatos priežiūra nepasiekia jai keliamų tikslų: gyventojų sveikatos rodikliai negerėja, paslaugų prieinamumas ir jų kokybė netenkina gyventojų poreikių, skiriasi teritoriniu principu. Siekiant sudaryti kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo visiems Lietuvos gyventojams prielaidas, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, ir taip pagerinti jų sveikatą, pradėtos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos priemonės, apimančios visas sveikatos priežiūros sistemos grandis, paslaugų organizatorius, teikėjus. Sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai 2022–2027 m. laikotarpiu planuojamos valstybės biudžeto, ES fondų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos siekia 853,55 mln. Eur.Vertinimo metu analizuosime sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos planavimą, nustatytas kryptis, tikslus, įgyvendinimo terminus, rodiklius, ankstesnių auditų metu teiktų rekomendacijų įgyvendinimą. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 0f1355fe | 22751 | 2022 | Vertinimai | Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas | Pateiksime nepriklausomą vertinimą, ar valdžios sektoriaus finansai ilgalaikėje perspektyvoje yra tvarūs. Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą fiskalinė drausmė yra visuma teisinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad prognozuojama valdžios sektoriaus skola, atsižvelgiant į numanomus valdžios sektoriaus įsipareigojimus, įskaitant ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl Lietuvos gyventojų demografinių pokyčių, kelis būsimus dešimtmečius atitiktų finansų tvarumo kriterijus, tai yra valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 proc. BVP to meto kainomis | Išbrauktas | |
| 0f18c923 | 21731 | 2022 | Veiklos auditai | Aplinkos apsauga | Lietuvos miškų išteklių apsauga | Miškas – vienas svarbiausių Lietuvos atsinaujinančių gamtos išteklių. Siekiant išsaugoti ateities kartoms, miško ištekliai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami. Lietuvos miškingumas (miško žemės ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu) 2020 m. turėjo būti 34,2 proc., bet šalies miškingumas per metus padidėja tik 0,04 proc. ir 2019 m. sudarė 33,65 proc.Siekiant, kad šalies miškai būtų naudojami racionaliai, reikia išlaikyti medienos prieaugio ir jos naudojimo masto pusiausvyrą. Tvarkant miškus turi būti išlaikoma biologinės įvairovės išsaugojimo, kraštovaizdžio stabilumo ir aplinkos kokybės bei maksimalios miškų išteklių teikiamos ekonominės naudos pusiausvyra.Audito metu planuojame vertinti, ar Lietuvos miškų ištekliai naudojami racionaliai: ar jie skirstomi į grupes pagal aiškius kriterijus, aiškiai apibrėžtos saugomos ir „Natura 2000“ teritorijos, užtikrinamas miškų ir jų išteklių gausinimas. | Baigtas |
| 0fa98c7f | 22745 | 2021 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2021 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas | Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo 2021 m. ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 0fb0a150 | 2025 | Kita veikla | Savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų 2024–2025 m. atliktų auditų išorinė peržiūra | Kasmet atliekame savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinę peržiūrą, siekdami įvertinti, ar jų auditai atlikti vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir kitų auditą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. | Nepradėtas | ||
| 10b13f98 | 2016 | Veiklos auditai | Sveikatos apsauga | Valstybės biudžeto lėšų naudojimas žmogiškųjų išteklių valdymui (sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, žemės ūkio srityse) | Efektyviam ir teisėtam biudžetinių įstaigų išlaikymo išlaidų naudojimui turėtų būti taikomi vienodi teisės aktai, reglamentuojantys darbo užmokesčio nustatymą, darbuotojų funkcijų detalizavimą, jų priskyrimą ar nepriskyrimą valstybės tarnybai, priėmimo į darbą ir apmokėjimo principų už analogiškus darbus krūvio taikymą.Audito metu planuojama vertinti, ar valstybės biudžeto lėšos žmogiškųjų išteklių valdymui sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, žemės ūkio srityse naudojamos teisėtai ir efektyviai. | Nepradėtas | |
| 11f5d6cc | 23873 | 2024 | Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas | Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. gruodis) | Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo. | Baigtas | |
| 12848186 | 23851 | 2025 | Finansiniai auditai | Viešieji finansai ir oficialioji statistika | 2024 m. valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinys | Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinys, Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo metinių ataskaitų rinkinys.Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai išteklių fondas, skirtas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo metinių ataskaitų rinkinys sudarytas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų.Garantinis fondas – išteklių fondas, skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams (jiems skiriant ir mokant išmokas) jų darbdaviui tapus nemokiam. Šio fondo pinigais kompensuojamos Užimtumo įstatyme numatytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, taip pat gali būti finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, skirtas asmenų papildomoms finansinėms garantijoms užtikrinti mokant ilgalaikio darbo išmokas tais atvejais, kai asmenų darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Šio fondo pinigais gali būti finansuojamos ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. | Baigtas |
| 128a9f98 | 21716 | 2021 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo „padėti verslui išsaugoti likvidumą“ įgyvendinimo teisėtumas | 2020 m. Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame numatytoms priemonėms įgyvendinti planuojama skirti 6,24 mlrd. Eur. Pagrindiniai jų finansavimo šaltiniai – valstybės biudžetas ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos. Trečdalis ekonomikos skatinimo plano lėšų skirta padėti verslui išsaugoti likvidumą. Įgyvendinti šį tikslą ypač svarbu, nes verslas yra kiekvienos valstybės ekonomikos pagrindas. Sėkminga verslo plėtra lemia didesnį užimtumą, daugiau surinktų mokesčių, socialinę gerovę ir saugumą, sparčiau augantį bendrąjį vidaus produktą. Stebime, kad nuo plano paskelbimo pradžios panaudota tik apie trečdalis tikslui skirtų lėšų, jų naudojimo procesai lėti. Atsižvelgdami į šias aplinkybes audito metu planuojame vertinti procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktį teisės aktams, atkreipdami dėmesį į tai, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones. | Baigtas |
| 139ee2b8 | 19164 | 2017 | Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas | 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos | Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka).Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas).Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas). | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 13a8a37d | 23862 | 2024 | Veiklos auditai | Informacinių išteklių valdymas | Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas | Suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesai leidžia sumažinti jų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas, sudaro prielaidas tinkamai išnaudoti pažangius IT sprendimus ir jų integralumo galimybes. Valstybės informacinių išteklių technologijų infrastruktūros konsolidavimas ir jos valdymo procesų optimizavimas pradėtas vykdyti 2018 metais.ES paramos nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta iki 2026 m. pabaigos baigti valstybės IT valdymo pertvarką. Jos tikslas – konsoliduoti valstybės informacinius išteklius, kad institucijų IT infrastruktūra, paslaugos ir procesai būtų valdomi centralizuotai, efektyviai ir saugiai.Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros duomenimis, institucijos kasmet išleidžia daugiau nei 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti, išaugus elektros kainoms, ši suma gali siekti ir 100 mln. Eur per metus. Svarbu, kad suplanuotas konsolidavimo procesas vyktų sklandžiai, centralizuotai teikiamos IT paslaugos atitiktų įstaigų poreikius, užtikrintų duomenų saugumą, efektyvų bendros valstybės informacinių išteklių infrastruktūros panaudojimą ir plėtrą. Steigiant valstybės duomenų centrus svarbu, kad sukurti ir kuriami pajėgumai būtų panaudojami tinkamai ir neštų investicijų grąžą.Audito metu vertinsime valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo procesų optimizavimo eigą, duomenų saugumo užtikrinimą, išteklių panaudojimo efektyvumą pertvarkos tikslams pasiekti. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 13aa6268 | 22765 | 2022 | Vertinimai | Pasirengimo vykdyti žaliuosius pirkimus vertinimas | 2020 m. patvirtintoje 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programoje numatyta, kad, siekiant didinti viešojo sektoriaus vaidmenį skatinant darnų vystymąsi, 2025 m. žaliųjų viešųjų pirkimų dalis sudarys 50 proc. 2021 m. šis siekis padvigubintas: 2025 m. numatoma, kad šių pirkimų dalis sudarys 100 proc. Siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatą, kad nuo 2023 m. visi viešieji pirkimai taptų žali, o 2022 m. šių pirkimų dalis sudarys 50 proc. Pažymėtina, kad 2020 m., palyginus su 2019 m., jų vertės dalis padidėjo tik nuo 3,3 iki 5,0 proc.Esamas reglamentavimas taikomas žaliesiems pirkimams, yra sudėtingas ir neskatina perkančiųjų organizacijų atlikti daugiau šių pirkimų (pvz.: jie turi atitikti visus minimalius kriterijus, kurie nėra atnaujinami, dažnai neaktualūs (2021 m. atnaujinti dviejų prekių grupių (iš 30) kriterijai – transporto ir maisto srityse). Kitos aplinkybės, kurios nedidina patrauklumo vykdyti šiuos pirkimus: didesnė kaina nei įprastų viešųjų pirkimų, nėra informacijos įrankių, mokymų perkančiosioms organizacijoms trūkumas, renkama netiksli statistika. | Baigtas | |
| 13bb1354 | 21523 | 2018 | Veiklos auditai | Aplinkos apsauga | Pavojingų atliekų tvarkymas | Pavojingos atliekos – tai medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai, prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai, todėl svarbu šias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą. Sukurta pavojingų atliekų tvarkymo infrastruktūra išnaudojama 60 proc., o toks jų tvarkymo infrastruktūros panaudojimas rodo, kad dalis pavojingų atliekų gali būti tvarkoma netinkamai. Regionų aplinkos apsaugos departamentai nustato atvejų, kai neteisėtai ir netinkamai laikomos pavojingos atliekos užteršia gruntą ir gruntinius vandenis. Yra rizika, kad pavojingos atliekos netvarkomos ar tvarkomos kartu su nepavojingomis. Ekologinių katastrofų padarinių likvidavimas kainuoja labai brangiai. Pavyzdžiui, 2016 m. nelegaliame sandėlyje buvo sandėliuojama keli šimtai tonų aplinkai ir gyventojams pakenkti galinčių atliekų. Preliminariais skaičiavimais ekstremalios situacijos likvidavimui gali prireikti daugiau kaip 1 mln. Eur.Audito metu vertinsime, ar visi sistemos dalyviai tinkamai vykdo jiems pavestas pareigas, kokių veiksmų imamasi siekiant užtikrinti tinkamą ir saugų pavojingų atliekų sutvarkymą. Analizuosime priežastis, kodėl neišnaudojami pavojingų atliekų tvarkymo pajėgumai. | Baigtas |
| 13ef4243 | 19302 | 2018 | Veiklos auditai | Viešosios pajamos ir jų valdymas | Didžiąja viešųjų pajamų dalį sudaro pajamos iš 3 mokesčių ir socialinių įmokų, kurios yra vienos didžiausių ES. Tiesioginių mokesčių struktūra yra viena nepalankiausių ES ekonomikos augimui ir visuomenės socialinės atskirties mažinimui – pagrindinė našta tenka darbo apmokestinimui.Viešųjų pajamų dydis mažėja dėl įvairių lengvatų, kurių yra daugiau kaip 200, ir išimčių dėl netolygios mokesčių naštos skirtingą veiklos formą vykdantiems asmenims.Viešųjų pajamų surinkimui įtakos turi mokesčių administravimo efektyvumas: jų surinkimo kokybė Lietuvoje vertinama 5 balais iš 10. Mokesčių administravimo problemas rodo ir kiti skaičiai: beviltiškos, perleistos VĮ Turto bankui ir mokestinės nepriemokos, dėl kurių vyksta mokestiniai ginčai, nuo 2012 m. išaugo 60 proc.; apie 30 proc. mokesčių VMI tvarko kartu su kita institucija, todėl jų surinkimo kaštai padidėja, blogėja informacijos valdymas; surenkama mažiau nei 50 proc. administracinių baudų.Audito metu bus palyginti Lietuvos viešųjų pajamų surinkimui įtakos turintys veiksniai su ES praktika, nustatyti su mokesčių administravimu susiję trūkumai, jų įtaka viešosioms pajamoms. Tikėtina, kad, pašalinus trūkumus, pagerėtų sąlygos augti ekonomikai ir biudžeto pajamoms, sumažėtų socialinė atskirtis. | Išbrauktas | |
| 146501cc | 23900 | 2025 | Veiklos auditai | Еnergetika | Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ Baltijos jūroje projekto auditas | Auditą atlikti pavesta Lietuvos Respublikos Seimo 2025-06-12 nutarimu Nr. XV-280. | Šiuo metu vykdomas |
| 15900eb5 | 2025 | Finansiniai auditai | Viešieji finansai ir oficialioji statistika | 2025 m. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys | Pensijų anuitetų fondas – išteklių fondas, skirtas pensijų anuitetų mokėjimo veiklai vykdyti. Pensijų anuitetų mokėtojo (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) veiklos tikslas yra užtikrinti pensijų anuitetų mokėjimą jų gavėjams iki gyvos galvos, siekiant jiems didžiausios naudos ir fondo asignavimus valdant skaidriai, tvariai. | Nepradėtas | |
| 15d8a106 | 2016 | Veiklos auditai | Vidaus reikalai | Civilinė sauga | Civilinės saugos subjektai - Vyriausybė, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos, operacijų centrai ir civilinės saugos sistemos pajėgos – turi būti tinkamai pasirengę pagal kompetenciją reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją. Pagal PAGD atliktus savivaldybių saugumo 2013 m. vertinimus (vertinta savivaldybių civilinė ir priešgaisrinė saugos būklė pagal nustatytus kiekybinius, kokybinius ir faktinius kriterijus) tik dvi savivaldybės laikytinos saugiomis, 25 – vidutinio saugumo, likusios 33 – siekiančios saugumo savivaldybės. Tai rodo civilinės saugos politikos įgyvendinimo organizavimo trūkumus ir skiriamą nepakankamą institucijų dėmesį civilinei saugai. Pagal Civilinės saugos įstatymą Lietuvos gyventojai ekstremalių situacijų ar jų pavojaus atvejais turi teisę gauti informaciją apie galimą grėsmę. Gyventojams perspėti ir informuoti naudojamos dvi sistemos: perspėjimo sirenomis sistema ir gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistema Nors naudojamos dviejų rūšių gyventojų perspėjimo sistemos, tačiau neužtikrinta, kad apie gresiančius pavojus būtų informuoti visi šalies gyventojai. Audito metu planuojama įvertinti, ar tinkamai vykdoma ir koordinuojama, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje.Audito objektas įtrauktas į programą pagal strateginio tyrimo rezultatus. | Nepradėtas | |
| 161a67f2 | 2020 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2020 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas | Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių ir, nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas pats savaime nebuvo priežastis, dėl kurios darbdaviai galėjo atleisti darbuotojus, tačiau su dalimi jų darbo sutartys galimai buvo nutrauktos. Nepaisant padidėjusio atleidimų skaičiaus, sprendimai dėl šių išmokų turi būti priimti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 163b7766 | 20431 | 2017 | Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas | 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2017 m. liepos 1 d.–2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos | Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka).Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas).Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas). | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 169a9e1e | 23895 | 2025 | Veiklos auditai | Švietimas, mokslas ir sportas | Švietimo pagalba mokyklose | Lietuva, orientuodamasi į Europos švietimo politikos tikslus, siekia tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikų ugdymo kokybę, laikantis lygių galimybių, prieinamumo, švietimo kokybės užtikrinimo principų. Švietimo įstatymas numato, kad mokinių, turinčių SUP, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais ir mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius SUP. Vienas pagrindinių aspektų, leidžiančių SUP vaikams sėkmingai integruotis į mokymosi procesą, yra švietimo pagalba, kuri suprantama kaip mokiniams, jų tėvams, mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. 2024 m. apie 70 tūkst. (15 proc.) ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių turėjo SUP; apie 10 tūkst. (2 proc.) – negalią. 2023–2024 m. švietimo pagalbos užtikrinimui iš valstybės biudžeto skirta 300 mln. Eur.Audito metu vertinsime, ar švietimo pagalba pakankamai prisideda prie visų SUP vaikų įtraukimo į sklandų švietimą procesą, o valstybės biudžeto asignavimai švietimo pagalbai panaudojami rezultatyviai. | Šiuo metu vykdomas |
| 17b8b91b | 22754 | 2021 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2021 m. Rezervinis (stabilizavimo) fondas | Rezervinio (stabilizavimo) fondo paskirtis yra kaupti valstybės piniginius išteklius, siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju bei lėšas giluminiam panaudotųjų branduolinių atliekų atliekynui įrengti. 2021 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 17bbb770 | 2016 | Veiklos auditai | Teisingumas | Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas | Teismo ekspertizės įstaigose daugiau nei dėl pusės ekspertizės rūšių atlikimo yra susidariusios eilės, jos pradedamos atlikti praėjus keliems mėnesiams ar net metams nuo užduoties gavimo. Todėl ilgėja ikiteisminio tyrimo atlikimo ir bylų nagrinėjimo teismuose procesas, o tai trukdo įgyvendinti teisingumą ir mažina visuomenės pasitikėjimą teismų sistema ir Lietuvos valstybe. Audito metu vertinsime, ar tinkamai organizuojamas teismo ekspertizių atlikimas ir kokios priežastys lemia eilių joms atlikti susidarymą. | Nepradėtas | |
| 181fa870 | 23883 | 2025 | Kita veikla | Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena (2025 m. kovo mėn.) | Siekdami didesnio auditų poveikio stebime, kad auditų rekomendacijos būtų įgyvendintos laiku ir tokia apimtimi, kaip buvo sutarta su audituojamais subjektais, atveriame stebėsenos duomenis visuomenei, kasmet pavasarį ir rudenį teikiame ataskaitas Seimo Audito komitetui. | Baigtas | |
| 183df5bc | 23825 | 2023 | Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas | 2024 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimas | Pateiksime Išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties ir ataskaitą, kurioje bus: 2023– 2024 m. valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų analizė, valdžios sektoriaus biudžetų projektų rodiklių vertinimas fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi aspektu, fiskalinės padėties apžvalga, valdžios sektoriaus skolos projekcijos. | Baigtas | |
| 1845c5ae | 19221 | 2017 | Veiklos auditai | Gamintojo atsakomybės principo taikymas | Gamintojo atsakomybės principas reiškia visišką gamintojų ir importuotojų atsakomybę už į rinką išleistų gaminių ir jų atliekų tvarkymą. Gamintojams ir importuotojams teisės aktuose įtvirtinama atsakomybė už jų vidaus rinkai pateiktų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per viso būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo. Pagal Strateginį atliekų tvarkymo planą gamintojai ir importuotojai privalo įvykdyti pakuočių atliekų tvarkymo užduotis arba mokėti valstybės nustatytą mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Yra rizika, kad dalis šių atliekų šalinama sąvartynuose, taigi jos tvarkomos kitų vartotojų sąskaita, o valstybės biudžetas netenka dalies pajamų.Audito metu planuojama vertinti, ar vykdomos nustatytos atliekų tvarkymo užduotys, kaip šalyje užtikrinamas gamintojo atsakomybės taikymas, kai gamintojai ir importuotojai sutvarko gaminių pakuotės atliekas arba sumoka mokesčius už aplinkos teršimą, ar efektyvi šioje srityje vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolės funkcija. | Baigtas | |
| 185e7bb1 | 2016 | Veiklos auditai | Vietos savivalda | Savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymas ir veikla | Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, vienas iš sektorių, kuris tikrai kels iššūkių Lietuvai – valstybės valdomų įmonių kontroliavimo klausimas. Tokia pat svarbi sritis yra ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių kontrolė, kuri reglamentuojama mažiau negu valstybės valdomų įmonių kontrolė.Pastaruoju metu savivaldybės daug investuoja į savivaldybės kontroliuojamas įmones, tačiau negalima įvertinti jų steigimo ir valdymo efektyvumo, nes nėra tikslios informacijos apie savivaldybių valdomą finansinį turtą ir skiriamų dotacijų bei subsidijų tikslingumą. Audito metu analizuosime šiuo metu Lietuvoje suformuotą savivaldybių valdomų įmonių politiką (sistemą), identifikuosime rizikas ir problemas, pateiksime išvadas ir rekomendacijas šios sistemos tobulinimui, kad ji būtų ilgalaikė ir skaidri, užtikrintų įmonių veiklos kontrolę ir grąžą savivaldybėms. | Nepradėtas | |
| 191b338b | 22746 | 2021 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2021 m. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai | Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama beveik 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas pinigų principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2021 m. teikdami Seimui išvadą dėl valstybės ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo vertinimą. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 19928314 | 23832 | 2023 | Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas | 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti. | Projektuose deklaruojamų mokėjimo prašymų vertinimas (atsitiktinė atranka).Valdymo ir kontrolės sistemos veikimas (institucijų rengiamų dokumentų ir jų taikymo vertinimas).Sąskaitų auditas (deklaruotų išlaidų finansinis patikrinimas). | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 1b0383f0 | 2020 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2019 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys | Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama per 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Pagal patvirtintą konsolidavimo schemą į 2019 metų valstybės finansinių ataskaitų rinkinį bus konsoliduojami 602 subjektų duomenys. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas piniginiu principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2019 m. valstybės biudžeto įplaukos sudarė 10,2 mlrd. Eur, valstybės biudžeto išlaidos – 11, 3 mlrd. Eur. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2019 m. valstybės ataskaitų rinkinių, atliksime jų teisingumo ir valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimą.Atsižvelgdami į biudžeto valdysenos svarbą racionaliam ir skaidriam valstybės išteklių paskirstymui ir panaudojimui, atlikdami auditą ir toliau vertinsime vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarkos eigą, teiktų rekomendacijų biudžeto formavimo ir vykdymo srityje įgyvendinimo pažangą, atkreipiant dėmesį į aplinkybes dėl biudžeto keitimo metų eigoje poreikio. Tai aktualu ne tik 2019 metais, kai buvo priimti sprendimai skolintomis lėšomis finansuoti papildomas valstybės biudžeto išlaidas, bet ir 2020 m., įgyvendinant Vyriausybės patvirtino Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemones.Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. bendrojo ugdymo mokyklose pradėtas taikyti naujas „klasės (grupės) krepšelio“ principu grįstas finansavimo modelis, pakeitęs beveik dvidešimt metų taikytą vadinamąjį mokinio krepšelį, pedagogų darbo užmokestis pradėtas skaičiuoti pagal naują etatinio darbo užmokesčio modelį. 2019 m. iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 691,3 mln. Eur specialiųjų tikslinių dotacijų ugdymo reikmėms finansuoti, iš kurių apie 90 proc. panaudota mokytojų darbo užmokesčiui. Audito metu bus siekiama įvertinti, ar mokyklos praktikoje tinkamai taiko etatinio darbo apmokėjimą reglamentuojančius teisės aktus.Dėl 2018 m. pradėto buhalterinės apskaitos konsolidavimo proceso tobulinimo praėjusio audito metu teikėme rekomendacijas. Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras 2019 m. pabaigoje tvarkė 125 įstaigų apskaitą, numatomas tolesnis funkcijų konsolidavimas. Audito metu vertinsime rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir tolesnės centralizuotos buhalterinės proceso organizavimą eigą.2019 m. baigti nuo 2016 m. trukę VMI mokesčių fondo Mokesčių apskaitos informacinės sistemos modifikavimo darbai. Audito metu vertinsime fondo apskaitos duomenų patikimumą ir jų įtaką valstybės ataskaitoms. | Baigtas | |
| 1bc70f93 | 21481 | 2018 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2017 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas | Audito tikslas – įvertinti 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones, taip pat įvertinti fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą. Audituojamas subjektas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (viešojo sektoriaus subjektas Privalomojo sveikatos draudimo fondas).Audituojamas laikotarpis – 2017 metai. | Baigtas |
| 1c660e34 | 23880 | 2025 | Veiklos auditai | Socialinė apsauga ir užimtumas | Aktyvaus senėjimo skatinimas | Aktyvus vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir darbo rinką yra būtinas siekiant užkirsti kelią ilgalaikėms ekonominėms ir socialinėms pasekmėms. Tinkamai parengtos ir įgyvendintos priemonės, orientuotos į dabartinius vyresnio amžiaus gyventojus, kartu su ilgalaikiais planais, skirtais būsimosioms kartoms, yra esminės siekiant užtikrinti visų kartų gerovę. Investicijos į vyresnio amžiaus žmonių socialinę įtrauktį ir sveikatą gali padėti išvengti ateityje kylančių problemų, susijusių su visuomenės senėjimu. Tai suteiks galimybę Lietuvai išlaikyti tvarias socialines ir ekonomines struktūras, kuriant aplinką, kurioje vyresnio amžiaus žmonės bus vertinami kaip aktyvūs visuomenės nariai.Aktyvaus senėjimo skatinimas Lietuvoje itin aktualus atsižvelgiant į sparčiai kintančią demografinę situaciją. 65 metų ir vyresnių asmenų santykis su 15–64 metų amžiaus gyventojais beveik padvigubės: nuo 32 asmenų, kuriems 65 metai ir daugiau/100 asmenų 2022 m. iki beveik 60 asmenų 2050 metais. Vyresnio amžiaus darbuotojų (55–64 metų) dalis dirbančiųjų populiacijoje turėtų išaugti nuo 23 proc. 2022 m. iki 26 proc. 2050 m. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. senyvo amžiaus žmonių gerovės pažangai matuoti numatytas rodiklis „Vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir daugiau) skurdo rizikos lygis“ reikšmingai negerėja (2023 m. 36,1 proc., 2018 m. 37,7 proc.).Audito metu vertinsime, ar vykdomos priemonės efektyviai sprendžia vyresnių žmonių įtraukimo į darbo rinką ir visuomenės gyvenimą problemas, ar ilgalaikės strategijos sudaro sąlygas aktyviam senėjimui būsimų vyresnių žmonių kartoms, skatindamos jų socialinę įtrauktį ir gerovę ateityje. Auditas prisidės prie Izraelio AAI inicijuojamo tarptautinio audito visuomenės senėjimo tema. | Šiuo metu vykdomas |
| 1c662421 | 2016 | Veiklos auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | Viešosios pajamos ir jų valdymas | Lietuvoje esantis tiesioginių ir netiesioginių mokesčių disbalansas ir jų struktūra yra vieni nepalankiausių ES ekonomikos augimui ir visuomenės socialinės atskirties mažinimui. Mokesčių administravimas yra nepakankamai efektyvus: beviltiškos, perleistos VĮ Turto bankui ir mokestinės nepriemokos, dėl kurių vyksta mokestiniai ginčai, nuo 2012 m. išaugo 60 proc.; apie 30 proc. mokesčių VMI tvarko kartu su kita institucija, todėl mokesčio surinkimo kaštai padidėja, blogėja informacijos valdymas; surenkama mažiau nei 50 proc. administracinių baudų. Audito metu bus nustatyti mokesčių sistemos ir su mokesčių administravimu susiję trūkumai ir jų poveikis. Pašalinus trūkumus, pagerėtų sąlygos ekonomikos ir valstybės biudžeto pajamų augimui, socialinės atskirties mažinimui. | Nepradėtas | |
| 1d0048e1 | 2018 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2018 m. Garantinis fondas | Audito tikslas – įvertinti 2018 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones; įvertinti fondo lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą.Audituojamas laikotarpis – 2018 metai. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 1d3699f7 | 2016 | Veiklos auditai | Vidaus reikalai | Viešųjų įstaigų steigimas ir valdymas | 2015 m. valstybė buvo 131-os viešosios įstaigos dalininkė. Didžiosios dalies valstybės valdomų viešųjų įstaigų dalininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos (81 proc.), bet viešai nėra skelbiama, kiek yra savivaldybių įsteigtų viešųjų įstaigų, kelių viešųjų įstaigų dalininkės yra savivaldybės.Stebima tendencija, kad kai kurių esamų ir steigiamų naujų valstybės ar savivaldybių viešųjų įstaigų veikla nesusijusi su ministerijų valdymo sritimi ar savivaldybių vykdomomis funkcijomis, teikiamos tokios paslaugos, kurios jau yra rinkoje.Audito metu vertinsime veiklą viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, šių įstaigų steigimo tikslingumą, joms perduoto valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą, jų veiklos kontrolę. | Nepradėtas | |
| 1e3c8d29 | 2016 | Veiklos auditai | Vietos savivalda | Vilniaus miesto savivaldybės administracinio pastato ir šiam turtui skirtų lėšų valdymas, naudojimas ir disponavimas | Nepradėtas | ||
| 1e6dbb04 | 23795 | 2023 | Veiklos auditai | Ekonomikos konkurencingumas | Įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir priežiūra | Įslaptinti pirkimai yra svarbi viešųjų pirkimų sudedamoji dalis, dėl ypatingos pirkimų objektų specifikos išsiskirianti itin didele svarba valstybės vykdomoms viešosioms funkcijoms užtikrinti. Šie pirkimai vykdomi siekiant įsigyti gynybos, saugumo ir kitų su žvalgybinio pobūdžio ir įslaptinta informacija susijusių jautraus pobūdžio sričių įrangą, darbus, prekes ir paslaugas.Europos Sąjungoje siekiama didinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, taip suteikiant galimybes Europos įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose visose jos šalyse. Organizuojant (vykdant) įslaptintus ir žvalgybinio pobūdžio pirkimus Lietuvoje taip pat turi būti užtikrinta konkurencija ir skaidrumas.Informacija apie įslaptintus pirkimus saugoma pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus ir viešai neprieinama. Žvalgybinio pobūdžio pirkimai dėl savo veiklos specifikos reglamentuojami atskiru Vyriausybės nutarimu ir informacija apie juos taip pat nėra viešai prieinama. Nekeliant pavojaus teisėtiems saugumo interesams turi būti užtikrintas tinkamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir šio proceso priežiūra. Viešumas padeda užtikrinti procesų skaidrumą, o ribotas informacijos prieinamumas didina riziką, kad gali būti pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, neužtikrinta pakankama galima konkurencija vykdant minėtus pirkimus, nesilaikoma lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų ir neužtikrintas efektyvus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas.Audito metu bus vertinama, kaip užtikrinamas įslaptintų ir žvalgybinio pobūdžio pirkimų vykdymas ir priežiūra. | Baigtas |
| 1e7efe39 | 21475 | 2017 | Veiklos auditai | Savivaldybių vykdomos savarankiškosios ir valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos | Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės vykdo 43 savarankiškąsias ir 35 valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas. Savivaldybės joms priskirtoms funkcijoms vykdyti kasmet papildomai skiria apie 15 proc. (per 1,3 mlrd. Eur) valstybės biudžeto lėšų.Valstybėje nėra aiškaus apsisprendimo dėl funkcijų apimties ir paskirstymo tarp centrinio ir vietos valdymo lygių, nepakankamai aiškus Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtų savivaldybių vykdomų funkcijų turinys, kai kuriais atvejais neaišku, už kokių funkcijų vykdymą atsakinga valstybė, o už kokių – savivalda. Valstybės funkcijos perduodamos vykdyti savivaldybėms ar atvirkščiai, vadovaujantis ne strateginiais, o vienkartiniais sprendimais.Savivaldybių finansavimo sistema nėra susieta su veiklos rezultatais ir nemotyvuoja savivaldybių efektyviau, racionaliau naudoti finansinius išteklius. Neužtikrinama savivaldybių atsakomybė ir atskaitingumas visuomenei už kokybiškų paslaugų teikimą, valstybei – už jos strateginių tikslų pasiekimą savivaldos lygmenyje.Audito metu planuojame vertinti savivaldybių vykdomų funkcijų, jų paskirstymo tarp centrinio ir vietos valdymo lygių bei finansavimo sistemą ir pateikti rekomendacijas, kurios padėtų subalansuoti savivaldybių savarankiškumo ir atsakomybės valstybei už savivaldai iškeltų tikslų pasiekimą santykį, motyvuotų jas siekti efektyviau atlikti funkcijas ir racionaliau panaudoti lėšas. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 1ea750bd | 23784 | 2023 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas | Valstybinis socialinio draudimo fondas – tai įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. Fondo audituojamų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniai sudaryti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir teritorinių skyrių ataskaitų duomenų. | Baigtas |
| 1eba11c6 | 21723 | 2021 | Veiklos auditai | Vidaus reikalai | Institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas | Kasmet Lietuvoje dėl tyčinės ar netyčinės žmogaus veiklos arba dėl gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių kyla apie 400 ekstremalių įvykių. Kad kuo mažiau įvykių peraugtų į ekstremaliąją situaciją, būtina veiksminga ekstremaliųjų situacijų prevencija (nustatyti pavojai, galintys jas sukelti, suplanuotos ir įgyvendintos jų rizikos mažinimo priemonės). Lietuvoje padaugėjo ekstremalių įvykių, kurie peraugo į ekstremaliąsias situacijas. Per 2018–2020 m. I pusmetį buvo paskelbtos 42 savivaldybės ir 3 valstybės lygio, o 2015–2017 m. laikotarpiu – 34 savivaldybės ir 2 valstybės lygio ekstremaliosios situacijos.Priklausomai nuo ekstremalių įvykių pobūdžio ir jų sukeliamų pasekmių, jiems suvaldyti gali būti įvedami skirtingi teisiniai režimai (ekstremalioji situacija, karantinas, nepaprastoji padėtis). Pasikeitus aplinkybėms, vienas teisinis režimas gali būti keičiamas kitu. Esant skirtingiems teisiniams režimams skiriasi situacijų valdymas, priemonės aplinkai, gyventojų sveikatai, gyvybei ir turtui apsaugoti, žmonių teisių ribojimų apimtis ir turinys. Todėl valstybės institucijoms būtina kryptingai vykdyti pasirengimo veikti, įvedus skirtingus teisinius režimus, priemones, kad būtų užtikrinta reikiama skubi pagalba žmonėms ir taip sumažintas pavojus jų gyvybei, sveikatai ir turtui.Audito metu analizuosime, kaip institucijos planuoja ir vykdo prevencines priemones, valdo pasirengimą efektyviai reaguoti į ekstremalius įvykius ir užtikrinti, kad taikomos priemonės efektyviai suvaldytų situaciją, taip sumažinant pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 1efc1c5e | 22741 | 2022 | Veiklos auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | Oficialiosios statistikos organizavimas | Oficialioji statistika yra viena svarbiausių politikos formavimo priemonių. Šiuo metu dėl COVID-19 esanti ekstremalioji situacija parodė, kad kokybiški, objektyvūs ir laiku teikiami statistiniai duomenys yra būtini pagrįstiems valdymo sprendimams priimti. Kasmet oficialiosios statistikos tvarkymui skiriama per 8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad oficialiosios statistikos sistema veiktų ir jai skiriami ištekliai būtų naudojami efektyviai, turi būti apibrėžti aiškūs statistikos rengimo, koordinavimo ir kokybės kontrolės procesai ir atsakomybės. Lietuvoje oficialiosios statistikos politiką formuoja Finansų ministerija, o įgyvendina 19 įvairių institucijų. Taigi, oficialioji statistika įgyvendinama decentralizuotai: ją tvarkančios institucijos skirtingai nustato poreikius, užtikrina kokybę ir vykdo plėtrą, turi nevienodus išteklius, veikia skirtingomis sąlygomis, todėl kyla rizika dėl nevienodo šios statistikos duomenų kokybės lygio.Audito metu vertinsime, ar esama Lietuvos oficialiosios statistikos sistema veikia efektyviai, ar jos plėtra atitinka valstybės ir visuomenės poreikius, o oficialiosios statistikos duomenys yra patikimi, objektyvūs ir kokybiški, ar sudaro prielaidas priimti duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Auditas prisidės formuojant bendrą efektyvią ir koordinuotą oficialiosios statistikos politiką, viziją ir naudojimo tikslus, vartotojų poreikiais grįstas plėtros kryptis bei politikos įgyvendinimo sistemą, numatant, kokios institucijos gali tvarkyti oficialiąją statistiką, atsisakant statistinių duomenų dubliavimo ir perteklinio institucijų dalyvavimo statistikos tvarkymo procesuose. Tai padės užtikrinti kokybiškus, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkančius statistinius duomenis, naudojamus priimant svarbiausius valstybės valdymo sprendimus. | Baigtas |
| 1f764c33 | 21568 | 2018 | Veiklos auditai | Aplinkos apsauga | Statybos leidimų išdavimas ir statybos proceso atitiktis nustatytiems reikalavimams | Statyba negalima, neturint ją leidžiančio dokumento, bet pasitaiko atvejų, kai tenka nutraukti pradėtus statybos darbus dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų. Vien per 2017 m. I pusmetį nustatyta 11 proc. išduotų leidimų su pažeidimais. Statybos įstatymas tikslinamas periodiškai ir kasmet griežtinamos įmokos už neteisėtas statybas, bet savavališkų statybų nemažėja: 2016 m. nustatyti 482 (2015 m. – 462) atvejai. Yra atvejų, kai statinys neatitinka statybos leidime išduotų sąlygų, pvz.: jie išduodami 1 ar 2 butų namui, o parduodami su 9, 15 ar 20 butų. Neteisėtas leidimų išdavimas, savavališkos statybos ir leidime numatytų sąlygų nesilaikymas pažeidžia konstitucinį viršenybės principą, viešąjį interesą, daro žalą aplinkai ir darniai teritorijų plėtrai.Audito metu bus siekiama išanalizuoti ir identifikuoti priežastis, kodėl pastaraisiais metais nemažėja neteisėtai išduotų statybos leidimų ir statybų, nesilaikant leidimuose numatytų sąlygų, bei savavališkų statybų skaičius. Taip pat bus siekiama identifikuoti institucijų funkcijas ir atsakomybę statybos leidimų išdavimo ir jų priežiūros procese.Auditas paskatintų stiprinti savivaldybių, priežiūrą vykdančių institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų atsakomybę už jiems priskirtų funkcijų vykdymą, neteisėtai išduodamus leidimus. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 1fe185cd | 2016 | Veiklos auditai | Vietos savivalda | Medicininės įrangos, prekių ir paslaugų įsigijimas savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose | Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba iškėlė medicininės įrangos sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo panaudos būdu (o ne viešųjų pirkimų būdu) problemą. Prekės ir paslaugos medicininei įrangai įsigyjamos iš tų pačių tiekėjų (galimai neatlikus viešojo pirkimo procedūrų). Audito metu vertinsime, ar teisėtai ir racionaliai panaudotos lėšos savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose medicininei įrangai ir prekėms bei paslaugoms įsigyti. | Nepradėtas | |
| 200a786e | 21511 | 2018 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2017 m. Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ | Audito tikslas – įvertinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2017 metais teisėtumą. Audituojami subjektai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir viešoji įstaiga Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas. Audituojamas laikotarpis – 2017 metai. | Baigtas |
| 20703a7f | 23869 | 2024 | Finansiniai auditai | Viešieji finansai ir oficialioji statistika | 2024 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinys | Valstybės gynybos fondas – pinigų fondas, skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrinami itin skubūs prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikiai, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatyme nustatytų tikslų. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 209b75b4 | 23850 | 2024 | Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas | Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2024 m. birželis) | Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą ar patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2024–2027 m., kuris, esant išskirtinėms aplinkybėms, turi būti paskelbtas bent kartą per ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo. | Baigtas | |
| 20c92bd9 | 2020 | Veiklos auditai | Socialinė apsauga ir darbas | Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims | Slaugos ir socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims apima slaugą, globą ir kitas socialines paslaugas institucijoje ir namuose, tais atvejais, kai žmogus negali saugiai ir savarankiškai gyventi dėl sveikatos ar kitų problemų. Didėjantis šių paslaugų poreikis ateityje gali neigiamai paveikti viešųjų finansų tvarumą: visuomenė sensta, todėl daugėja gyventojų, kuriems reikalingos slaugos ir socialinės paslaugos; didėja valdžios sektoriaus išlaidos šiai paskirčiai (prognozuojama, kad iki 2050 m. išaugs iki 2 proc. BVP (pagal rizikingesnį scenarijų – 3,3 BVP); mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis visuomenėje, o priežiūra šeimoje riboja prižiūrinčių artimųjų galimybes įsitraukti į darbo rinką ir kurti pridėtinę vertę.Valstybėje nėra bendro modelio, užtikrinančio slaugos, globos ir kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Asmenims, kuriems reikalingos šios paslaugos, tenka laukti eilėse. Taip pat nėra patenkinamas ir slaugos poreikis. Globos ir slaugos įstaigose fiksuoti koronaviruso (COVID-19) židiniai rodo, kad jose nėra sudarytos tinkamos sąlygos asmenims teikti saugias ir kokybiškas slaugos ir socialines paslaugas.Audito metu vertinsime, ar senyvo amžiaus asmenų gaunamos slaugos ir socialinės paslaugos patenkina jų individulius poreikius, šių paslaugų prieinamumą ir integralumą, ar užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir saugumas, šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną dėl COVID-19. Auditas padės išgryninti slaugos ir socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims kryptis, kurias vystant bus didinamas gyventojų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis ir rezultatyviau naudojami finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, o ilguoju laikotarpiu – užtikinamas sistemos tvarumas. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 20e112d8 | 2020 | Veiklos auditai | Informacinių išteklių valdymas | Elektroniniai nusikaltimai | EBPO rekomendacijose ir ES Kibernetinio saugumo strategijoje skiriamas didelis dėmesys iš esmės sumažinti elektroninių nusikaltimų skaičių. Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitų duomenimis, šalyje užfiksuojamų kibernetinių incidentų skaičius didėja. 2019 m., palyginus su 2015 m., kibernetinių įvykių (automatizuotomis priemonėmis nustatytų incidentų) padaugėjo daugiau nei septynis kartus. Didelė dalis jų buvo susiję su kenkimo programine įranga, informacinių sistemų užvaldymu, e. duomenų klastojimu.Kibernetinių incidentų skaičius didėja, bet nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, policijoje registruojama nedaug, jų apimtys pastaraisiais metais net mažėja. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2019 m. Nusikalstamų veikų žinybiniame registre registruotos 1 293 šios veikos, tai sudarė 2,5 proc. visų šiais metais registruotų nusikalstamų veikų. 2019 m., palyginus su 2016 m., jų sumažėjo 17 proc.Dėl COVID-19 protrūkio įvestas karantinas paskatino aktyvesnį visuomenės skaitmenizavimąsi: naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis, darbą nuotoliniu būdu, internetinę prekybą, finansines operacijas. Dėl to padidėjo ir galimybės vykdyti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje, todėl tikėtina, kad elektroninių nusikaltimų mastas dar labiau išaugs.Audito metu bus vertinama, kaip organizuojami elektroninių nusikaltimų tyrimai: nusikaltimų identifikavimas, šiame procese dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimas, el. nusikaltimų būklės šalies mastu stebėsena ir prevencinių priemonių taikymas, skiriami žmogiškieji ištekliai. | Baigtas | |
| 20e9c84f | 2016 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Išteklių fondų | 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys ir lėšų bei turto valdymas, naudojimas ir disponavimas jais | Audito tikslas – įvertinti 2017 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones, taip pat įvertinti fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą. Audituojamas subjektas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (viešojo sektoriaus subjektas Privalomojo sveikatos draudimo fondas).Audituojamas laikotarpis – 2017 metai. | Nepradėtas | |
| 20ee4d61 | 2019 | Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas | Stabilumo 2019 m. programos vertinimas | Įvertinsime Vyriausybės parengtą Stabilumo 2019 m. programą ir pateiksime vertinimą, ar vidutinio laikotarpio fiskaliniai ir skolos rodikliai projektuojami laikantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. | Baigtas | ||
| 212cd69d | 23829 | 2023 | Veiklos auditai | Viešasis valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas | 2022–2030 m. Regionų plėtros programa | Augantys Lietuvos regionų skirtumai tampa vis didesniu viešojo valdymo iššūkiu. Per 2019–2021 m. laikotarpį vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis Lietuvos regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, padidėjo nuo 30,2 iki 31,9 proc. Šalia įsisenėjusių regioninių problemų, tokių kaip socialinė atskirtis, nepakankamos ar neefektyvios viešosios paslaugos, naujų iššūkių kelia skaitmenizavimas, automatizavimas, klimato kaita. Įtakos regionų plėtrai turi visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonomikos koncentracija didžiuosiuose miestuose. Vyriausybė 2022 m. patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuria siekiama įgyvendinti Regioninės plėtros įstatyme ir 2021–2023 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytą tikslą – tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regioninę atskirtį. Programai įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. ES finansinės paramos, kurią planuojama investuoti į regionų vystymąsi pagal regionų plėtros tarybų nustatyta tvarka parengtus regionų plėtros planus.Svarbu, kad visoms esminėms regionų spręstinoms problemoms Regionų plėtros programoje ir regionų plėtros planuose būtų numatytos tinkamos regioninės pažangos priemonės ir aiškios bei pagrįstos jų finansavimo sąlygos. Taip pat būtina sudaryti teisines ir organizacines prielaidas tvarioms investicijoms į regionų vystymąsi užtikrinti.Audito metu analizuodami Regionų plėtros programą ir jos įgyvendinimo organizavimą, vertinsime: ar programoje numatytos pažangos priemonės yra tinkamos ir pakankamos regioninės plėtros problemoms išspręsti ir skatina regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją; ar pakankamas VRM, kaip programos valdytojo, vaidmuo organizuojant programos įgyvendinimą ir rezultatyvų išteklių panaudojimą; ar sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos parengti veiksmingus regionų plėtros planus. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 21db3590 | 20432 | 2018 | Veiklos auditai | Ypatingos svarbos valstybės informacinių išteklių valdymas | Lietuvoje įsteigtos 44-ios valstybės informacinės sistemos ir registrai, kur tvarkoma ypatingos svarbos el. informacija, sudaranti ypatingos svarbos valstybės informacinius išteklius. Jos konfidencialumo, vientisumo ir (ar) prieinamumo praradimas gali lemti ypač sunkius padarinius valstybei.Atlikti informacinių išteklių auditai parodė besikartojančias informacinių technologijų valdymo sričių (planavimo, informacijos architektūros apibrėžimo, organizacinės struktūros, projektų valdymo, pokyčių ir veiklos tęstinumo valdymo, duomenų saugos, stebėsenos ir vertinimo) problemas.Audito metu planuojama palyginti IT procesų valdymo brandą, nustatyti dažniausiai pasikartojančius teisės aktų nesilaikymo atvejus, identifikuoti ne tik institucinio lygmens informacinių išteklių valdymo problemas, bet ir sistemos ydas. | Baigtas | |
| 21e2fe62 | 2019 | Veiklos auditai | Sveikatos apsauga | Vaikų sveikatos stiprinimas | Lietuvoje vykdomas vaikų sveikatos stiprinimas neužtikrina teigiamų pokyčių – vaikų sveikata prastėja, sergamumas lėtinėmis ligomis auga ir tai neigiamai veikia mokymosi rezultatus ir elgseną. Moksliniais tyrimais įrodytas ankstyvos prevencinės intervencijos į sveikatos stiprinimą ekonominis efektas – investicijų į vaikų sveikatinimą grąža siekia 6–10 proc. šalies BVP. Nekintant vaikų sveikatos tendencijoms, neigiamos pasekmės tik didės: darbingo amžiaus žmonės turės sveikatos sutrikimų arba bus nedarbingi, didės valstybės išlaidos gydymui, mažės asmenų sukuriama pridėtinė vertė šalies bendrajam vidaus produktui.Audito metu analizuosime priežastis, kodėl Lietuvos vaikų sveikatos būklę atspindintys rodikliai vieni prasčiausių Europoje: beveik 70 proc. vaikų skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais, 14 proc. turi antsvorį, apie 70 proc. dalyvauja patyčiose arba yra jų aukos, dėl psichikos ligų kasmet nusižudo apie 30 vaikų. Vertinsime, ar šalies atsakingų institucijų numatytos priemonės vaikų sveikatai stiprinti yra tinkamos ir įgyvendinamos efektyviai.Auditas padėtų užtikrinti efektyvesnį šalies vaikų sveikatos stiprinimo veiklos planavimą, įgyvendinimą ir išteklių paskirstymą. Ilgalaikis poveikio rezultatas – mažėjančios išlaidos gydymui, sveikesnė visuomenė, prisidedanti prie šalies ekonomikos augimo. | Baigtas | |
| 2211cd71 | 23788 | 2022 | Veiklos auditai | Valstybės saugumas ir gynyba | Priimančiosios šalies parama | Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių sąjungininkų pajėgų priėmimą, jų dislokavimą vykdant NATO ir ES kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kurioje nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi treniravosi daugiau nei 8 tūkst. NATO priešakinių pajėgų karių. 2022 m. pradžioje NATO paskelbė padidintą pajėgų parengtį, toliau numato stiprinti ir didinti Lietuvoje dislokuotas NATO priešakines pajėgas. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas užtikrinti šalies įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, vykdymą, 2022 m. padidino krašto apsaugai finansavimą – 2,52 proc. nuo BVP (2021 m. buvo 2,03 proc. nuo BVP).Lietuva turi būti pasirengusi laiku ir tinkamai (greitai ir sklandžiai) suteikti civilinę ir karinę pagalbą atvykstančioms pajėgoms, o tam priimančiosios šalies paramos procesas turi būti tinkamai koordinuojamas ir prižiūrimas, kad atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms būtų suteiktos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis civiline ir karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos ir kitomis paslaugomis. Efektyvus priimančiosios šalies paramos teikimo procesas turi užtikrinti greitą, sklandų ir tinkamą sąjungininkų pajėgų Lietuvos Respublikoje dislokavimą bei veikimą ir rezultatyvų valstybės išteklių, skiriamų šiai paramai, naudojimą.Audito metu analizuosime priimančiosios šalies paramos sistemos veikimą: pasirengimo teikti paramą ir jos teikimo koordinavimą bei kontrolę; karinės infrastruktūros plėtros planavimą ir vykdymą; civilinės ir karinės infrastruktūros pritaikymą priimančiosios šalies paramai teikti. | Bus baigtas per 3 mėn. |
| 22e1eec0 | 2019 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas | Audito tikslas – įvertinti 2019 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones, taip pat įvertinti fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą. Audituojamas subjektas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (viešojo sektoriaus subjektas Privalomojo sveikatos draudimo fondas).Audituojamas laikotarpis – 2019 metai. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 230b7c96 | 21602 | 2019 | Auditai atliekant Europos Sąjungos fondų investicijų audito institucijos funkcijas | 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema, sąskaitose pateikta informacija ir 2018 m. liepos 1 d.–2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotos išlaidos, kurias prašoma atlyginti Europos Komisijos | Projektų mokėjimo prašymų vertinimas- Projekto paraiškos vertinimas - Projekto sutarties ir jos keitimų vertinimas- Projektui įgyvendinti reikalingų viešųjų pirkimų vertinimas- Projekto mokėjimo prašyme deklaruotų išlaidų vertinimas- Projekto patikros vietoje atlikimasValdymo ir kontrolės sistemos atitikties teisės aktų reikalavimams ir jos veikimo vertinimas - Neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimas- Valstybės projektų planavimas- Regiono projektų planavimas- Projektų finansavimo sąlygų aprašų rengimas- Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašų rengimas- Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių nustatymo metodikų rengimas- Visuotinių dotacijų valdytojų skyrimas- Bendrųjų projektų reikalavimų keitimas- Atrankos kriterijų rengimas- Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros planavimas- Integruotų teritorinių investicijų planavimas- Finansinių priemonių išankstinis vertinimas- Tinkamumo finansuoti vertinimas- Sutikimas įgyvendinti techninę paramą- Komunikacijos strategijos rengimas ir įgyvendinimas- Sukčiavimo rizikos vertinimas- Kovos su sukčiavimu priemonių struktūra ir pilnumas- Tinkamos prevencinės kovos su sukčiavimu priemonės- Pranešimas dėl įtariamų sukčiavimo atvejų ir bendradarbiavimas- Tinkamos tolimesnės (priežiūros) priemonės nustačius įtarimus dėl sukčiavimo- Kovos su sukčiavimu priemonių peržiūra ir įtakos rizikos vertinimui nustatymas- Metinių sąskaitų rengimas- Sąskaitų tikrinimas ir tvirtinimas- Informacijos gavimas iš Vadovaujančiosios institucijos (sąskaitų rengimo tikslais)- Neteisėtai sumokėtų sumų išėmimas iš sąskaitų- Sąskaitų pateikimas Vadovaujančiajai ir Audito institucijoms, Europos Komisijai.Sąskaitų (ataskaitinius metus apibendrinančios informacijos) vertinimas | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 2349049d | 23863 | 2025 | Veiklos auditai | Užsienio politika | Užsienio reikalų ministerijos veikla | Užsienio reikalų ministerija, formuodama ir įgyvendindama Lietuvos užsienio politiką, diplomatinėmis priemonėmis turi užtikrinti valstybės suverenitetą ir saugumą, tvarią ilgalaikę valstybės raidą ir piliečių gerovę, ginti teisėtus Lietuvos piliečių lūkesčius užsienyje. Tinkamas ministerijos veiklos organizavimo procesas turėtų sudaryti sąlygas sklandžiai ir koordinuotai įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką, užtikrinant valstybės funkcijų ir piliečių lūkesčių efektyvų tenkinimą.Esant dabartinei geopolitinei situacijai, Užsienio reikalų ministerijos veikla ir organizavimas turi būti itin efektyvūs dėl regioninės įtampos ir tarptautinio saugumo iššūkių. Ministerijai būtina greitai ir veiksmingai reaguoti, nuolat stebėti įvykius ir teikti paramą Lietuvos piliečiams užsienyje, užtikrinti sklandžią konsulinę veiklą ir tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui 2027 m. ES Tarybai.Audito metu vertinsime, ar ministerijos veiklos organizavimas sudaro galimybes užtikrinti efektyvų ir rezultatyvų konsulinių funkcijų vykdymą | Baigtas |
| 236f7df5 | 23798 | 2022 | Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas | Patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas (2022 m. gruodis) | Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų 2022–2025 m., kuris esant išskirtinėms aplinkybėms turi būti paskelbtas bent kas ketvirtį, ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo ar netvirtinimo. | Baigtas | |
| 24227aae | 2018 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2018 m. Viešoji įstaiga „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“ | Audito tikslas – įvertinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2018 metais teisėtumą.Audituojamas laikotarpis – 2018 metai. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 2445a591 | 21709 | 2021 | Finansiniai auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2020 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas | Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kurie yra atleisti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl 2020 m. fondo ataskaitų rinkinių, vertinsime jų teisingumą ir ar fondo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai.2020 m. buvo išskirtiniai metai dėl COVID-19 viruso plitimo, įvesto karantino, ekonominių pasekmių ir, nors valstybėje paskelbta ekstremalioji padėtis ir karantinas pats savaime nebuvo priežastis, dėl kurios darbdaviai galėjo atleisti darbuotojus, tačiau su dalimi jų darbo sutartys galbūt buvo nutrauktos ir tai galėjo lemti didesnį išmokų iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo poreikį. Audito metu bus vertinamas šių išmokų skyrimo teisėtumas. | Baigtas |
| 24e4eef2 | 2020 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2020 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys | Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame konsoliduojama per 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenų. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje, kuris rengiamas piniginiu principu, pateikiami metiniai valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planų ir jų vykdymo duomenys. 2020 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadas dėl valstybės ataskaitų rinkinių atliksime jų teisingumo vertinimą. Atsižvelgdami į biudžeto valdysenos svarbą racionaliam ir skaidriam valstybės išteklių paskirstymui ir panaudojimui, atlikdami auditą ir toliau vertinsime vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarkos eigą, teiktų rekomendacijų biudžeto formavimo ir vykdymo srityje įgyvendinimo pažangą. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 2508b567 | 2020 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2019 m. Ilgalaikio darbo išmokų fondas | Ilgalaikio darbo išmokų fondas – išteklių fondas, iš kurio skiriamos lėšos asmenims, kurių darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 str.). 2019 m., kaip ir kasmet, teikdami Seimui išvadą dėl šio fondo rinkinių, atliekame jų teisingumo vertinimą, taip pat vertiname, ar jo lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. | Baigtas | |
| 259ed33b | 18939 | 2017 | Veiklos auditai | Savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymas ir veikla | Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, vienas iš sektorių, kuris tikrai kels iššūkių Lietuvai – valstybės valdomų įmonių kontroliavimo klausimas. Tokia pat svarbi sritis yra ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių kontrolė, kuri reglamentuojama mažiau negu valstybės valdomų įmonių kontrolė.Pastaruoju metu savivaldybės daug investuoja į savivaldybės kontroliuojamas įmones, tačiau negalima įvertinti jų steigimo ir valdymo efektyvumo, nes nėra tikslios informacijos apie savivaldybių valdomą finansinį turtą ir skiriamų dotacijų bei subsidijų tikslingumą. Audito metu analizuosime šiuo metu Lietuvoje suformuotą savivaldybių valdomų įmonių politiką (sistemą), identifikuosime rizikas ir problemas, pateiksime išvadas ir rekomendacijas šios sistemos tobulinimui, kad ji būtų ilgalaikė ir skaidri, užtikrintų įmonių veiklos kontrolę ir grąžą savivaldybėms. | Baigtas | |
| 25bd892a | 2016 | Veiklos auditai | Socialinė apsauga ir darbas | Neteko galios (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikla: nelaimingų atsitikimų darbe prevencija ir kontrolė, nelegalaus darbo kontrolė) | Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms kasmet išleidžiama apie 17 mln. Eur. Daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybos, transporto ir saugojimo įmonėse. Dėl nelegalaus darbo mažėja įsidarbinimo galimybės, asmens socialinės garantijos, mažėja valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo įplaukos ir kt. Audito metu vertinsime Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos ir kontrolės bei nelegalaus darbo kontrolės srityse. | Išbrauktas | |
| 25ee0bdc | 2019 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | 2018 m. VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas | Audito tikslas – įvertinti 2018 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareikšti nepriklausomą nuomonę; įvertinti fondo lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą. Audituojamas laikotarpis – 2018 metai. | Baigtas | ||
| 268b4f3b | 2018 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės turto ir finansų valdymas | 2018 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys | Audito tikslai – įvertinti 2018 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenis ir pareikšti nepriklausomas nuomones;įvertinti valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą.Audituojamas laikotarpis – 2018 metai. | Bus baigtas per 3 mėn. | |
| 272b20ac | 2016 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Valstybės įstaigų ir institucijų | 2015 metams skirtų valstybės biudžeto lėšų disponavimo teisėtumas | Nepradėtas | ||
| 27c5b61c | 22735 | 2021 | Išvados atliekant biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas | 2021 m. rugsėjo mėn. patikslinto ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimas | Įvertinsime Finansų ministerijos parengtą / patikslintą ir viešai paskelbtą 2021–2024 m. ekonominės raidos scenarijų ir parengsime išvadą dėl jo tvirtinimo. | Baigtas | |
| 27e41636 | 2016 | Finansiniai (teisėtumo) auditai | Išteklių fondų | 2015 metų ataskaitų rinkinys ir lėšų bei turto valdymas, naudojimas ir disponavimas jais | Nepradėtas | ||
| 28dff86b | 2016 | Veiklos auditai | Švietimas ir mokslas | Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas | Pedagogų skaičius šalyje nuolat mažėja, įstaigų, teikiančių kvalifikacijos kėlimo paslaugas, skaičius auga, o kvalifikacijai tobulinti panaudojama rekomenduojama mokinio krepšelio lėšų dalis mažėja. Daugumoje savivaldybių 2012 m. buvo panaudota tik apie 50 proc. pedagogų kvalifikacijos kėlimui rekomenduojamų skirti mokinio krepšelio lėšų. Audito metu vertinsime, ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas efektyviai, ar užtikrinama, kad visi pedagogai nuolat keltų profesinę kvalifikaciją. | Nepradėtas |
Number of rows is limited up to 100 rows.